Close

EFEKTYVUS KLAUSYMAS

siena2Pora gali gyventi po vienu stogu daugelį metų ir kalbėtis, bet taip ir nesusikalbėti (Merė Katervud)
Pavyzdys: sutuoktinis pasakoja jums apie savo dienos įvykius, o jūs žiūrite tv, skaitote naujienas ar jūsų akys įsmeigtos į kompiuterio/telefono ekraną. Retkarčiais ką nors sumykiate, parodydami kad girdite. Staiga sučirškia telefonas, skambina draugas. Akimirksniu metate tai ką veikėte, pakeliate ragelį ir atidžiai klausotės, kalbate, jausmingai reaguojate, dalyvaujate pokalbyje, rodote susidomėjimą, išreiškiate užuojautą ar susižavėjimą. Visas emocijų spektras. Kaip jaučiasi jūs sutuoktinis? Nusivylęs, atstumtas, atitolęs.

Daugelis mūsų kuo puikiausiai sugebame klausytis, tik nenoriai tai darome su savo sutuoktiniu. Kodėl taip sunku klausytis žmogaus, su kuriuo gyvename po vienu stogu ir kurio balsą girdime dažniausiai? Tačiau santuokoje svarbiau ne būti geru pašnekovu, bet būti geru klausytoju. Gal būt todėl žmogus turi dvi ausis ir tik vieną burną, kad galėtume dvigubai daugiau klausytis nei kalbėti? :)

Kai esame išklausyti ir suprasti, patenkinamas pats svarbiausias mūsų poreikis – jaučiamės bendrystėje, nesijaučiame vieniši. Yra netgi ypatinga paglbos rūšis – išklausyti, tai svarbu ir psichoterapijoje. Klausymasis – tai veiksmingiausia išgydymo dovana kurią nuolatos reikia praktikuoti, nes kitam ji leidžia tiesiog būti, atsiskleisti. Tai gilesnė ir prasmingesnė parama negu žodžiai.

Išklausymas – nelengvas bet labai veiksmingas būdas parodyti, kad mylime ir branginame vienas kitą. Aišku, tam reikia nemažai pastangų: nelengva ramiai išklausyti, nepertraukti, nepatarti, įsigilinti ir suprasti.

Toliau pateiksiu penkis prasto klausytojo bruožus:

Patarėjas

Užuot įsijautęs į sutuoktinio būseną ir atjautęs, patarėjas neišklausęs iki galo puola patarinėti (tau reikia daryti taip ir taip..) ,tokiu būdu tikėdamasi greičiau išspręsti iškilusią problemą ir užsiimti savais reikalais. Dažnai tokie patarinėtojai dar ir supyksta, kad jų patarimų nevykdo, ir atsisako išklausyti būtent prisidengdami ta priežastimi.

Pertraukinėtojas

Kol sutuoktinis mėgina išdėstyti susidariusią situaciją arba pasakoja kaip jaučiasi, pertraukinėtojas nesigilindamas jau nuo pirmo sakinio galvoja ką norėtų pasakyti apie save ir tik sulaukęs tinkamos progos nutraukia pašnekovą neleisdamas jam užbaigti minties.

Nustatyta, kad vidutiniškai žmonės nepertraukinėdami klausosi tik 17 sekundžių. Šeimoje tai gali virsti nepastebimu žalingu įpročiu. Šis įprotis gana būdingas iškalbingiems, žodžio kišenėje neieškantiems žmonėms. Kai kurie žmonės tik kalbėdami geriau susivokia savo mintyse, tačiau kitiems labai sunku greitai suformuluoti tai, ką nori pasakyti, todėl klausytojui gali prireikti nemažai pastangų, kad neužbaiginėti sutuoktinio pradėtų sakinių ir neužbėgti už akių.

Ramintojas

Labai panašus į pertraukinėtoją. Jis pertrauks jus viduryje sakinio ramindamas: „tik jau neperdėk, ne viskas taip blogai kaip tau atrodo… nebijok, viskas bus gerai.. bėda kaip nors išsispręs“ ir pan. Ramintojas neleidžia iki galo išsakyti savo jausmų, ypač jeigutai skausmas, susirūpinimas, nusivylimas. Iš tikrųjų tai tik byloja, kad tokiems ramintojams patiems labai trūksta nusiraminimo ir paguodos bei patikinimo, kad viskas jų gyvenime klostosi gerai.

Racionalistas

Užuot išklausęs, racionalistas tuoj imsis aiškinti kodėl viskas yra taip kaip yra, o ne kitaip. Išgirdęs nusiskundimą, jis tuoj pat ras paprastą paaiškinimą kad tai dėl oro, žvaigždžių ar mėnulio užtemimo arba streso darbe.

Nukreipiantis kalbą

Šio tipo žmonės kiekvienoje situacijoje suras kažką panašaus į jų gyvenime nutikusio ir nekomentuos to, apie ką jūs kalbėjote, bet pradės porinti apie savo nuotukius, kitaip tariant nusišnekės ne į temą.

Neišsigaskite, jeigu savyje aptikote visus penkis prasto klausytojo bruožus. Visi mes galime tapti gerais klausytojais – tereikia noro ir pastangų. Mokėdami pripažinti savo klaidas, suteikiame sau galimybę išmokti naujų įgūdžių.

Klausytis trukdantys FILTRAI:

  • stiprūs jausmai,

  • prisiminimai,

  • išankstinės nuostatos,

  • požiūriai,

  • aplinkos veiksniai,

Jie tarytum užveda visai kitą pokalbį mūsų galvoje, ir jis skiriasi nuo to, ką pasakoja mums vyras ar žmona. Tai tarsi radijo traškėjimas, kai ieškome reikiamo dažnio.

Prisiminimai dažnai priverčia nuklysti į praeitį ir sužadina praeities jausmus, ir gali būti, kad nustojame iš viso klausytis, nes dėmesys nukrypo.

Požiūris turi stiprų poveikį ir gali lemti klausymo kokybę (pvz. žodis uošvė)

Išankstinės nuostatos gali neleisti išklausyti, nes sukelia mintis, suformuotas tėvų, visuomenės ar kt.

Aplinka irgi leidžia arba neleidžia susikaupti ir išklausyti.

Domėjimosi stoka, kai dėmesį kreipiame tik į mums svarbius klausimus, neatsižvelgiant į kito žmogaus interesus, tai lemia „išsijungimą“ ir nesidomėjimą. Tam reikia didelių pastangų.

Kai sutuoktiniai užsiima skirtingomis veiklomis, norint išreikšti susidomėjimą vienas kito reikalais, gali prireikti labai daug pastangų.

Tyrimų duomenimis, žodžiai nusako netgi mažiau negu 10% to, ką iš tiesų norime perduoti. Balso tonas perduoda 40% , o kūno kalba – likusius 50%. tai svarbu žinoti ir klausytojui, ir kalbėtojui.

Fizinis artumas palengvina bendravimą: pokalbis kai šūkaujate iš vieno kambario į kitą nebus labai veiksmingas. Jeigu vienas iš jūsų norite pasidalinti skausmingais išgyvenimais, susėskite šalia, pasikabinkite ir atidžiai žiūrėkite vienas į kitą. Akių kontaktas byloja: „Man svarbu ką tu sakai ir kaip jautiesi. Man tu esi įdomus ir aš skiriu tau visą dėmesį“.

Šalin trukdžius.

Sunku susitelkti pokalbiui, kai fone netvarka ar didelis triukšmas (tv, radijas, nenudirbti darbai).

Dar didesnis trukdis – tai galvojimas apie save ir galvoje kylančios asociacijos su kitais nutikusiais įvykiais ar žmonėmis.

Stabdykime savyje prabundantį kritiką. Geriau mėginkime įsijausti į kito padėtį.

Parodykime susidomėjimą ir girdėjimą, atkartodami pašnekovo žodžius, pasitikslindami ar teisingai supratome.

Patarkite tik prašomas.

PENKI EFEKTYVAUS KLAUSYMOSI PRINCIPAI

1) Rodykite dėmesį ir nepertraukinėkite, leiskite sutuoktiniui iki galo išsakyti tai ką norėjo. Svarbi kūno kalba, akių kontaktas, neužsiimkite kitais darbais.

2) Pasistenkite įsivaizduoti save kito žmogaus kailyje, suprasti jausmus, neklausinėkite, nepertraukinėkite, kai žmogus stengiasi susikaupti ir išreikšti savo jausmus.

3) Pripažinkite jo jausmus. Išklausę atpasakokite ką išgirdote, nei pritardami nei nepritardami, neteisdami, atkartokite, kad pašnekovui būtų aišku ar supratome ar ne. Savrbiausia, kad tai rodo išklausymą.

4) Išskirkite kas svarbiausia: paklauskite ką nori pasakyti, tyliai palaukite kol rinks žodžiu, kai pasakys, atkartokite, gal būt užduokite keletą tinkamų klausimų, kurie padėtų u-megsti gilesnį, prasmingesnį pokalbį.

5) Padėkite nuspręsti ką daryti toliau: paklauskite kuo galėtume padėti. Kai sutuoktinis pasakys, vėl atkartokite, kad jis išgisrtų savo žodžius iš kitų lūpų – tai labai padeda susivokti.

Pasiteiraukite ar nenorėtų dar ko nors pridurti.

Pagal Sila ir NIki LEE

Palikite komentarą