Taigi, noriu jums papasakoti mokslininkų pastebėjimus apie šeimą, kaip sistemą. Šeima, kaip socialinė sistema funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: homeostazės ir vystymosi. Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis: 1) visuma – yra daugiau negu jos atskirų dalių suma, ir 2) visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.
Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi ir visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti nepakitusi. Tačiau štai čia, įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos kaip tokios yra labai gasdinantis dalykas, permainos gali būti blogiau negu tai, kas yra. Taigi šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo stengiasi stabilizuoti tą sunkią padėtį ir nieko nekeisti.
Visi mes ne sykį pagalvojame: “kaip norėčiau kad viskas lengvai sektųsi, nereikėtų kęsti įvairių nepatogumų, susidurti su kliūtimis, dėti tokių didelių pastangų ir pan.” Ir savo vaikų gyvenimą nuolat mėginame palengvinti prisiimdami atsakomybę už juos, apgaubdami globėjiškumo skraiste…