Close

Archive of ‘Santykiai su žmonėmis’ category

SU KUO SUTAPSI – TOKS IR PATS TAPSI

atspindysarba

Pasakyk kas tavo draugas ir aš pasakysiu kas tu

Gyvenimas suteikia daug būdų, kuriais galime geriau save pažinti, pamatyti. Vienas iš tokių – tai žmonės, kurie yra aplink mus, su kuriais bendraujame dažniau arba rečiau. Ir pagaliau – mūsų partneris. Taigi, toli eiti nereikia – atsakymas visuomet šalia mūsų.

JIE – MŪSŲ ATSPINDYS

Daugybė teorijų teigia kaip mus atspindi mus supantys žmonės. Viena iš jų – traukos dėsnis, žinote? Ne? Na, tiek to. Tuomet gal girdėjote apie tai, kad kiekvienas mūsų sutiktas žmogus yra tam tikra prasme mūsų Mokytojas? Irgi ne? Na, irgi tiek to.

Siūlau įsivaizduoti savo gyvenimą tarsi daugiaaukštį pastatą – kaip jau ten jūsų fantazija leidžia koks tai pastatas: ar gyvenamasis namas, o gal dangoraižis, o gal koks nors dar įdomesnis variantas – neribokite savęs. Jau sukūrėte? Tada pamatykite ten save – kur jūs tame name: kuriame aukšte, kurioje vietoje, ką veikiate ir ką matote pro langus. Pradinė metafora būtų tokia: nuo gimimo mes lipame savo daugiaaukščio namo laiptais ir kas kažkiek laiko apsigyvename vis kitame aukšte. Na, pavyzdžiui, kai mokomės vidurinėje – vaizdas aplinkui (arba metaforiškai žiūrint – pro langą) – vienoks, žmonės aplinkui irgi. Baigę vidurinę kažko imamės – taigi, keičiasi aplinka (arba ne) – panašu, kad keliamės į kitą aukštą. Kiti žmonės gyvena tame „aukšte“, juos ir sutinkame kas dieną, na tarsi vaikščiotume tam tikrais koridoriais. Kai vėl ko nors išmokstame – paprastai tai suteikia galimybių keisti aukštus – nauji koridoriai, nauji gyventojai, nauji žmonės ir kitas vaizdas pro langą. Taip ir kraustomės. O kartais liekame ilgam tame pačiame aukšte. Tuomet ir žmonės aplink mus – tie patys.

Gyvenime bendraujame su vienais trumpiau, su kitais žmonėmis ilgiau, kas dieną, galvojame apie juos – taip susisiejame emociniais ryšiais. Pastebėjote? Emocijos sukelia mūsų reakcijas į tuos žmones: kokios jos – teigiamos, neigiamos? Kuo reakcija ir emocija stipresnė – tuo labiau tas žmogus įtakoja mūsų gyvenimą. Na, čia ir taip jau aišku. Bet klausimas – kodėl?

Grįžkime prie tų Gyvenimo suteikiamų būdų mums patiems save pažinti.

Žmonės aplink mus ir tie, kurie mus įtakoja labiausiai – leidžia mums pamatyti save, na, tarsi kokiame veidrodyje. Man labiau patinka pavyzdys su kino filmu. Štai aš, režisierius, kviečiu vaidinti pagal mano parašytą scenarijų tam tikrus aktorius – taip taip, čia tie, su kuriais aš bendrauju kiekvieną dieną. Juk tas scenarijus – tai mano gyvenimas, mano kasdienybė, kurioje aš esu, nes juk aš – režisierius. Ar nebūna taip, kad atrodo, jog kažkokie netikę tie aktoriai vaidina keistokame filme – ir aš vat žiūriu, nepatinka man tai ką matau, bet nesuprantu kas galėjo tokį blogą scenarijų parašyti ir paskutinis klausimas – prie ko čia aš? Kodėl aš visa tai žiūriu? Jums nieko neprimena?

Tai kaip gi mes renkamės partnerius. Kaip tas režisierius – tuos, kurie galėtų geriausiai suvaidinti mane, t. y. pačią geriausią savo versiją. Čia nėra taip paprasta kaip mums norėtųsi.

Na, pavyzdžiui: aš esu labai aktyvus, o partneris santykių pradžioje man tarnauja tarsi atsvara – sulėtina, nuramina, tačiau vėliau staiga aš pamatau, kad jis – tingus ir be iniciatyvos. Ir tai kas atrodė tobula, tampa nepakenčiama. Tačiau neskubėkime daryti išvadų: tingėjimas ir iniciatyvos nebuvimas – tai tie bruožai, kurių pats savyje aš nematau ir matyti nenoriu, bet jie vis tiek manyje yra, ir pasireiškia ten, kur labiausiai nesinori. Bet patys savęs mes nematome, štai kur mūsų partnerio užduotis – jis ir atspindi mums šiuos bruožus. Tik mes to nenorime nė iš tolo pripažinti. Patarlė: „matyti krislą kito akyje, bet nematyti rąsto savojoje“ yra ne iš piršto laužta. Ji kaip tik apie tai. Dar viena patarlė „Mylėk savo priešus“ irgi turi panašią reikšmę: tai, kas mums labiausiai nepatinka kituose, yra dalis mūsų, ir tie kiti savo elgesiu padėtų atpažinti savyje tuos bruožus, jeigu tik mes sugebėtume jų iš karto nenuteisti.

Taigi, jeigu mes, pajutę tuos emocinius ryšius su kitais žmonėmis, tegu ir labai stipriai neigiamas savo reakcijas imtume ir po mažą žingsnelį priimtume kaip savo scenarijų, pamatydami kitus žmones tik kaip „įrankius Dievo rankose“ – siekiančius padėti mums pažinti save:

– priešai pasirodytų visai ne priešai;

– pasirodytų, kad su kiekvienu žmogumi galima rasti bendrą kalbą;

– įsitikintume, kad sprendimas keisti partnerius tikintis surasti tinkamą nėra toks jau ir geras, nes panašu, kad sutiksime jeigu ne tokį patį tai labai jau panašų – juk pagrindinis veikėjas vis tiek esu aš. Tai kam be reikalo švaistyti savo gyvenimo metus toks mistinėms paieškoms?

– ir galiausiai didžioji išmintis tame, kad išmoktume mylėti savo artimiausius žmones ne todėl, kad jie atitinka mūsų lūkesčius, t. y. geriausia mūsų versija, o už tai kokie jie yra tiesiog, su visomis savo spalvomis. Kaip ir patį save.

Ir tada mes pamatysime, kad pasaulis yra nuostabus, o gyventi harmoningai visai lengva, nereikia begalybės pastangų ir energijos naudoti ginčams, įrodinėjimams, nuoskaudoms ir pretenzijoms.

TĖVAI SAVO VAIKAMS YRA TĖVAI, BET NE DRAUGAI. KODĖL?

seima atostogos.2jpg Būti draugais – tai bendrauti kaip lygus su lygiu.
Draugai neturi tokios atsakomybės prieš draugus kaip tėvai už savo vaikus. Ir negali duoti tokio palaikymo, kokio vaikas ieško pas savo tėvą ar motiną.
Taip pat tarp tėvų ir vaikų visuomet išlieka atstumas, tarpas, kurio neturime ir negalime peržengti, dalykų, apie kuriuos nesikalbame su vaikais, kaip ir vaikai su mumis. Tėvai visuomet pasilieka teisę priimti sprendimus.
Tol, kol vaikas mažas, iki paauglystės, tėvai vaikui yra Dievo vietininkas žemėje. Jeigu mama ar tėvas žino ką daro – vaikui ramu. Nes pagrindinė atsakomybė už vaiko gyvenimą priklauso tėvams. (more…)

KAS TIE POKYČIAI IR KAIP JIE VYKSTA?

pasikeitimasPirmiausiai tai svarbu suprasti skirtumą tarp permainų ir pokyčių. Permainos mūsų gyvenime ateina ir praeina, o tai reiškia, kad mes turime galimybę likti toje pačioje vietoje, arba grįžti atgal ir pradinę padėtį. Pokyčiams įvykus jau nėra jokios galimybės vėl gyventi senuoju būdu – tai transformacija.

Jeigu esate pasiruošę negrįžtamiems pasikeitimams, tuomet štai keli pirmieji žingsneliai, kuriuos galite žengti:

1. Pašalinkite betvarkę iš savo aplinkos.

Viskas, kas tapo nebenaudojama, visa tai, kas sukelia jausmą, kad trukdo kvėpuoti, užima erdvę ir laiką, neleidžia judėti pirmyn – tai ta betvarkė, kurią imkite ir pašalinkite.

Įsivaizduokite, kad skrendate oro balionu… Krepšyje tik jūs ir jūsų bagažas. Visai netikėtai pastebite, kad prarandate aukštį, oro balionas gana greitai leidžiasi ir mažiau nei per dešimt minučių nukrisite… jeigu akimirksniu nesugalvosite ką daryti, kaip išsigelbėti. Vienintelis įmanomas dalykas šioje situacijoje – išmesti krovinį, galų gale bent pusę… Arba daiktai, arba jūs. Jūs žiūrite į juos ir keletą sekundžių dvejojate. Bet štai, ryžtatės ir metate per krepšio bortą tai, ką kaupėte visą savo gyvenimą. Po vieną. Metate tol, kol oro balionas nustoja leistis, įgauna stabilumą. Metate dar – ir štai imate vėl kilti. Jūs – laisvas!!! (more…)

SANTYKIŲ ETAPAI IR BRANDI MEILĖ

metteo arfanotiYra galvojama, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti.. ir mes už tai neatsakome.

Stephen R. Covey savo knygoje „7 efektyvios šeimos įpročiai“ , kurią parašė kartu su savo žmona, labai aiškiai aprašo meilę kaip veiksmą, kaip pasiaukojimą ir tarnystę savo mylimąjam, o ne hormonų audras, aprašomas ir apdainuojamas poezijoje.

Lektorė ir psichoterapeutė Marina Targakova nuosekliai suskirstė vyrų ir moterų tarpusavio santykius į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.

Bent jau pirmuosius tris mes visi gerai žinome ir ne po vieną kartą.

1. Alkis.

Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, užuosti, matyti, girdėti… Ir vis tiek bus maža.

Imkime ir palyginkime tai su užsienio kalbos mokymusi: pradžioje tai toks kaifas – žodžiai skamba įdomiai, norisi jų išgirsti vis daugiau, mėginti tarti, kartoti ir kartoti, dėlioti sakinius, o jeigu dar supranti ką pasako kitas – tai jau ekstazė. (more…)

TĖVAI IR VAIKAI. ŠEIMA KAIP SISTEMA.

       seima5  Šilti santykiai su vaikai – visų tėvų siekiamybė. Ar ateityje smagiai sėdėsime prie kūčių stalo su vaikų šeimomis, ar mielai kelsime ragelį, kai skambins sūnus ar dukra, o ar pakels ragelį, kai mes skambinsime jiems? Viskas mūsų rankose.

Norėdami suvokti, kokias klaidas darome kurdami santykius su savo vaikais, turime išmanyti pačios šeimos esmę ir struktūrą. Šeima, kaip socialinė sistema, funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: vystymosi ir homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko savo būseną pastovią). Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis:

1) Visuma yra daugiau negu jos atskirų dalių suma.

2) Visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.

Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą, veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti tokia pati. Tačiau čia įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos yra labai gąsdinantis dalykas, jos gali pabloginti esamą padėtį. Šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo, stengiasi stabilizuoti padėtį ir nieko nekeisti.

Atsižvelgiant į vystymosi įstatymą, kiekviena šeimos sistema turi praeiti savo gyvenimo ciklą (tai tam tikrų įvykių ir stadijų kaitą). Šeimos sistema turi susikurti ir užsibaigti, taip kaip žmogus privalo gimti ir mirti.

Pagrindiniai šeimos vystymosi etapai:

Pirmoji stadija. Ji dar vadinama monados stadija, kai jaunas žmogus tampa nepriklausomas nuo savo išeitinės šeimos, tačiau iš jos perima šeimos modelį, taisykles, tikrina jas praktiškai, kai kurias priima, kai kurias atmeta ir ieško sau gyvenimo partnerio. Šis etapas dar gražiai vadinamas įsimylėjimu arba „šokoladinio zefyro“ etapu. (more…)

PADĖKOKIME SAVO PRIEŠAMS

amuletasAš myliu jus, mano priešai už tai, kad jūs, mesdami man iššūkį, padėjote atrasti savo stiprybes ir talentus, atsilaikyti prieš sunkumus ir geriau suprasti žmones“ (Rytų išmintis)

Vienos karalystės gyventojai taip stipriai tikėjo Apvaizda, kad turėjo tokį paprotį: kiekvienam nuteistam mirti leisdavo ištraukti likimo burtus. Maišelyje būdavo tik du lapeliai su užrašais „Mirtis“ ir „Gyvenimas“. Tokiu būdu kiekvienas nuteistasis mirti visuomet iki paskutinės minutės turėjo viltį likti gyvas, o teisėjai turėjo balso iš „aukščiau“ pagalbą po priimto nuosprendžio. (more…)

PSICHOTERAPIJA – NAUDOJIMOSI INSTRUKCIJA

psichoterapija1Puikūs A. Zarembo patarimai visiems, kurie dar tik ruošiasi arba jau lankosi pas psichologą, psichoterapeutą, psichologijos seminaruose ar paskaitose.

Kaip efektyviau išnaudoti laiką, ką verta daryti ko ne. Kai kuriuos dalykus tiesiog verta žinoti. Įdomu, paskaitykite:

1. Prailginkite savo laiką.

Vietoje sesijos kuri trunka 50 minučių arba netgi valandą, jūs galite turėti gerokai ilgesnę sesiją, jeigu įskaičiuosite laiką, kol vykstate į sesiją arba kol įsijungiate skype – tuo metu galvokite apie tai, kas jums svarbu, ką norite pasakyti – tai irgi užima nemažai laiko.

2. Psichoterapija nesibaigia. Nei po seanso, nei po metų, nei 20 metų… Pagrindinis ir svarbiausias terapinis darbas vyksta tarp seansų, o dažnai prasideda tik po to, kai jūs nustojate kalbėtis su terapeutu. Žinoma, jeigu jūs tai žinote ir prisimenate. Patį galingiausią terapeutą jūs auginate savyje, be jo joks terapeutas būtų bejėgis jums padėti. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jūsų realiame gyvenime.

3. Brangus dienoraštis.

Tai stipri terapijos forma – kai užsirašote kas vyksta jūsų išorėje ir viduje. Ypač tai, kas susiję su tuo dėl ko ir apie ką kalbatės su terapeutu. Mintys, jausmai, situacijos… Jūs net neįsivaizduojate kaip smarkiai tai padidina efektyvumą. (more…)

21 KLAUSIMAS SEKMADIENIUI

konforto zonaIr štai, sekmadienio rytas, jūs gerai pailsėjote šeštadienį ir šiandien galite apžvelgti visą praėjusią savaitę. Šie klausimai padės tai padaryti efektyviau.

1. Ką naujo aš sužinojau ir ką iš to įdiegiau.

Sėkmės paslaptis yra paprasta – daryk kas dieną po vieną žingsnį ir po metų tu jau būsi 365 žingsniais priekyje.

O nauja informacija padeda eiti priekin greičiau ir efektyviau.

(more…)

KIEK KAINUOJA PSICHOTERAPIJA

bank-note

Kiek mes mokame psichoterapeutams? Ar galima sumažinti kainą arba garantuoti rezultatą? Pasiaiškinti piniginius reikalus visuomet verta, tuo labiau, kad tai terapijos dalis.

PAGRINDINĖS IDĖJOS

  • psichoterapija – ne tik turtingiems, ir nors kaina turi didelę reikšmę terapijos procese, dėl kainos galima susitarti;
  • dažniausiai medicininis draudimas apmoka tik psichiatro paslaugas, arba tik nedidelį skaičių psichoterapijos seansų;
  • labai sunku iš anksto numatyti terapijos kainą, nes paprastai už problemos dėl kurios kreipėmės slypi daugybė kitų…

(more…)

KAIP PALAIKYTI GERUS SANTYKIUS SU TĖVAIS IR UOŠVIAIS

diedukai„Kai man buvo keturiolika, mano tėvas man atrodydavo toks neišmanėlis, kad vos pakęsdavau jo draugiją. Kai man suėjo dvidešimt vieneri, nustebau pamatęs, kiek daug jis per tuos septynerius metus išmoko“ (Markas Tvenas)

Turėkime omenyje, kad santykiai su artimaisiais ir giminėmis daro didelę įtaką mūsų santuokai. Giminystės ryšiai ir santykiai šeimoje yra labai sudėtingi: vieniems jie yra suteikę neapsakomai daug džiaugsmo ir laimės, kuri vėliau perduodama palikuonims, kitiems gi – daug skausmo, kuris persidavė santuokai, paveikdamas net ir kitas kartas. Norėdami savo vaikams perduoti tik gerus santykius, turime suvokti ir jeigu reikia pakeisti mūsų pačių santykius su tėvais.

(more…)

1 2 3 4