Dažna problema – mūsų nekontroliuojamas noras daryti įtaką smulkių ir nereikšmingų sprendimų priėmimui. Pasinėrę į tokių rutininių sprendimų verpetą, mes neberandame laiko susikoncentruoti ties svarbiausiais, turinčiais lemiamą įtaką mūsų didiesiems ilgalaikiams tikslams. Kad išlaikytume dėmesį ties tuo, kas svarbiausia, nuolatos uždavinėkime sau klausimą: „Ar aš, užimdamas šias pareigas ir turėdamas man suteiktą atsakomybę, tikrai orientuojuosi į pačių svarbiausių sprendimų priėmimą?“. Jei sąžiningai atsakysite „Taip“, – puiku, jei sudvejosite, ieškokite tų „svarbiausių“, nes tik taip tapsite nugalėtojais.
Vienas iš esminių žmogaus bruožų – gebėjimas prisiimti atsakomybę už sprendimus, už kuriuos dėl kompetencijos arba drąsos trūkumo atsakomybės prisiimti kiti komandos nariai nenori. Jei dar nesate vadovas, Jums labai pasisekė, turite puikią galimybę pasiruošti prieš stojant į „kovą”.
Jei esame valdomi stiprių negatyvių ar pozityvių emocijų arba priversti skubėti, turime pasakyti griežtą „STOP“ bet kokių reikšmingesnių sprendimų priėmimui. Prisiminkite paskutinę situaciją, kurioje nusižengėte šiai taisyklei. Prisiminėte? Kiek už šią klaidą sumokėjote pinigų, kiek praradote laiko ir energijos? Tiems, kurie dažnai papuola į tokius spąstus, rekomenduoju pritaikyti paprastą prevencinę priemonę – įsivesti taisyklę: kai mane užvaldo pozityvios/negatyvios emocijos arba apima skubos jausmas, sprendimo priėmimą nukeliu vienai (dviems, trims, keturioms…) valandai. Iš pradžių šios taisyklės laikytis bus sudėtinga, bet nenuleidžiame rankų – kuo toliau, tuo bus lengviau.
Ar įmanoma surinkti absoliučiai visą reikiamą informaciją, kuri padėtų priimti sprendimą? Ne, neįmanoma net tuomet, jei Jūs turėsite savo asmeninį žvalgybos skyrių. Visuomet bus tam tikrų „pilkų zonų“. Žmogaus užduotis – surinkti pačią svarbiausią, galinčią turėti didžiausią įtaką, informaciją. Kaip žinoti, ką apima sąvoka „svarbiausia“? Užduoti sau klausimus: ar turiu visą svarbiausią informaciją, kurios reikia sprendimo priėmimui? Jei ne, kiek ir kokios dar trūksta? Ar esu pasiruošęs savo asmenine atsakomybe kompensuoti trūkstamos informacijos kiekį?
Apie tai, jog gyvybiškai svarbu pasitarti su „ekspertu”, teoriškai žino visi, o vienas kitas netgi taip ir elgiasi. Tuo tarpu kiti tokie pat svarbūs asmenys, kuriuos vienaip ar kitaip reikėtų įtraukti į sprendimo priėmimą, dažnai pamirštami.
Būtinai iš anksto pasitarkite su tais, kuriuos palies priimtas sprendimas. Pabendraukite su bendražygiais, kurie padės Jums priimtą sprendimą įgyvendinti. Ir būtinai atraskite laiko pokalbiui su savimi, kad išsiaiškintumėte ar priimamas sprendimas atitinka Jūsų vertybes ir ilgalaikius tikslus.
Jeigu aš darau gerus darbus, kurie reikalingi pasauliui, man visada už tai moka pinigus. Išvada paprasta: Aš einu teisinga kryptimi ir žmonėms duodu tai ko jiems reikia. Kitu atveju nemokėtų pinigų. Žmonės niekada nemoka už tai, ko jiems nereikia.
(šaltinis „Interneto platybės”)
PARETO DĖSNIS arba 80/20 taisyklė teigia: 20 proc. mūsų darbo nulemia 80 proc. rezultatų. Viskas ko mums reikia – susikoncentruoti ties tuo svarbiausiu penktadaliu, kuris daro didžiausią įtaką darbo rezultatams ir atsikratyti 4/5, kurios švaisto mūsų laiką.
