Close

Archive of ‘Santykiai su antrąja puse’ category

SU KUO SUTAPSI – TOKS IR PATS TAPSI

atspindysarba

Pasakyk kas tavo draugas ir aš pasakysiu kas tu

Gyvenimas suteikia daug būdų, kuriais galime geriau save pažinti, pamatyti. Vienas iš tokių – tai žmonės, kurie yra aplink mus, su kuriais bendraujame dažniau arba rečiau. Ir pagaliau – mūsų partneris. Taigi, toli eiti nereikia – atsakymas visuomet šalia mūsų.

JIE – MŪSŲ ATSPINDYS

Daugybė teorijų teigia kaip mus atspindi mus supantys žmonės. Viena iš jų – traukos dėsnis, žinote? Ne? Na, tiek to. Tuomet gal girdėjote apie tai, kad kiekvienas mūsų sutiktas žmogus yra tam tikra prasme mūsų Mokytojas? Irgi ne? Na, irgi tiek to.

Siūlau įsivaizduoti savo gyvenimą tarsi daugiaaukštį pastatą – kaip jau ten jūsų fantazija leidžia koks tai pastatas: ar gyvenamasis namas, o gal dangoraižis, o gal koks nors dar įdomesnis variantas – neribokite savęs. Jau sukūrėte? Tada pamatykite ten save – kur jūs tame name: kuriame aukšte, kurioje vietoje, ką veikiate ir ką matote pro langus. Pradinė metafora būtų tokia: nuo gimimo mes lipame savo daugiaaukščio namo laiptais ir kas kažkiek laiko apsigyvename vis kitame aukšte. Na, pavyzdžiui, kai mokomės vidurinėje – vaizdas aplinkui (arba metaforiškai žiūrint – pro langą) – vienoks, žmonės aplinkui irgi. Baigę vidurinę kažko imamės – taigi, keičiasi aplinka (arba ne) – panašu, kad keliamės į kitą aukštą. Kiti žmonės gyvena tame „aukšte“, juos ir sutinkame kas dieną, na tarsi vaikščiotume tam tikrais koridoriais. Kai vėl ko nors išmokstame – paprastai tai suteikia galimybių keisti aukštus – nauji koridoriai, nauji gyventojai, nauji žmonės ir kitas vaizdas pro langą. Taip ir kraustomės. O kartais liekame ilgam tame pačiame aukšte. Tuomet ir žmonės aplink mus – tie patys.

Gyvenime bendraujame su vienais trumpiau, su kitais žmonėmis ilgiau, kas dieną, galvojame apie juos – taip susisiejame emociniais ryšiais. Pastebėjote? Emocijos sukelia mūsų reakcijas į tuos žmones: kokios jos – teigiamos, neigiamos? Kuo reakcija ir emocija stipresnė – tuo labiau tas žmogus įtakoja mūsų gyvenimą. Na, čia ir taip jau aišku. Bet klausimas – kodėl?

Grįžkime prie tų Gyvenimo suteikiamų būdų mums patiems save pažinti.

Žmonės aplink mus ir tie, kurie mus įtakoja labiausiai – leidžia mums pamatyti save, na, tarsi kokiame veidrodyje. Man labiau patinka pavyzdys su kino filmu. Štai aš, režisierius, kviečiu vaidinti pagal mano parašytą scenarijų tam tikrus aktorius – taip taip, čia tie, su kuriais aš bendrauju kiekvieną dieną. Juk tas scenarijus – tai mano gyvenimas, mano kasdienybė, kurioje aš esu, nes juk aš – režisierius. Ar nebūna taip, kad atrodo, jog kažkokie netikę tie aktoriai vaidina keistokame filme – ir aš vat žiūriu, nepatinka man tai ką matau, bet nesuprantu kas galėjo tokį blogą scenarijų parašyti ir paskutinis klausimas – prie ko čia aš? Kodėl aš visa tai žiūriu? Jums nieko neprimena?

Tai kaip gi mes renkamės partnerius. Kaip tas režisierius – tuos, kurie galėtų geriausiai suvaidinti mane, t. y. pačią geriausią savo versiją. Čia nėra taip paprasta kaip mums norėtųsi.

Na, pavyzdžiui: aš esu labai aktyvus, o partneris santykių pradžioje man tarnauja tarsi atsvara – sulėtina, nuramina, tačiau vėliau staiga aš pamatau, kad jis – tingus ir be iniciatyvos. Ir tai kas atrodė tobula, tampa nepakenčiama. Tačiau neskubėkime daryti išvadų: tingėjimas ir iniciatyvos nebuvimas – tai tie bruožai, kurių pats savyje aš nematau ir matyti nenoriu, bet jie vis tiek manyje yra, ir pasireiškia ten, kur labiausiai nesinori. Bet patys savęs mes nematome, štai kur mūsų partnerio užduotis – jis ir atspindi mums šiuos bruožus. Tik mes to nenorime nė iš tolo pripažinti. Patarlė: „matyti krislą kito akyje, bet nematyti rąsto savojoje“ yra ne iš piršto laužta. Ji kaip tik apie tai. Dar viena patarlė „Mylėk savo priešus“ irgi turi panašią reikšmę: tai, kas mums labiausiai nepatinka kituose, yra dalis mūsų, ir tie kiti savo elgesiu padėtų atpažinti savyje tuos bruožus, jeigu tik mes sugebėtume jų iš karto nenuteisti.

Taigi, jeigu mes, pajutę tuos emocinius ryšius su kitais žmonėmis, tegu ir labai stipriai neigiamas savo reakcijas imtume ir po mažą žingsnelį priimtume kaip savo scenarijų, pamatydami kitus žmones tik kaip „įrankius Dievo rankose“ – siekiančius padėti mums pažinti save:

– priešai pasirodytų visai ne priešai;

– pasirodytų, kad su kiekvienu žmogumi galima rasti bendrą kalbą;

– įsitikintume, kad sprendimas keisti partnerius tikintis surasti tinkamą nėra toks jau ir geras, nes panašu, kad sutiksime jeigu ne tokį patį tai labai jau panašų – juk pagrindinis veikėjas vis tiek esu aš. Tai kam be reikalo švaistyti savo gyvenimo metus toks mistinėms paieškoms?

– ir galiausiai didžioji išmintis tame, kad išmoktume mylėti savo artimiausius žmones ne todėl, kad jie atitinka mūsų lūkesčius, t. y. geriausia mūsų versija, o už tai kokie jie yra tiesiog, su visomis savo spalvomis. Kaip ir patį save.

Ir tada mes pamatysime, kad pasaulis yra nuostabus, o gyventi harmoningai visai lengva, nereikia begalybės pastangų ir energijos naudoti ginčams, įrodinėjimams, nuoskaudoms ir pretenzijoms.

SANTYKIŲ ETAPAI IR BRANDI MEILĖ

metteo arfanotiYra galvojama, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti.. ir mes už tai neatsakome.

Stephen R. Covey savo knygoje „7 efektyvios šeimos įpročiai“ , kurią parašė kartu su savo žmona, labai aiškiai aprašo meilę kaip veiksmą, kaip pasiaukojimą ir tarnystę savo mylimąjam, o ne hormonų audras, aprašomas ir apdainuojamas poezijoje.

Lektorė ir psichoterapeutė Marina Targakova nuosekliai suskirstė vyrų ir moterų tarpusavio santykius į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.

Bent jau pirmuosius tris mes visi gerai žinome ir ne po vieną kartą.

1. Alkis.

Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, užuosti, matyti, girdėti… Ir vis tiek bus maža.

Imkime ir palyginkime tai su užsienio kalbos mokymusi: pradžioje tai toks kaifas – žodžiai skamba įdomiai, norisi jų išgirsti vis daugiau, mėginti tarti, kartoti ir kartoti, dėlioti sakinius, o jeigu dar supranti ką pasako kitas – tai jau ekstazė. (more…)

TĖVAI IR VAIKAI. ŠEIMA KAIP SISTEMA.

       seima5  Šilti santykiai su vaikai – visų tėvų siekiamybė. Ar ateityje smagiai sėdėsime prie kūčių stalo su vaikų šeimomis, ar mielai kelsime ragelį, kai skambins sūnus ar dukra, o ar pakels ragelį, kai mes skambinsime jiems? Viskas mūsų rankose.

Norėdami suvokti, kokias klaidas darome kurdami santykius su savo vaikais, turime išmanyti pačios šeimos esmę ir struktūrą. Šeima, kaip socialinė sistema, funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: vystymosi ir homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko savo būseną pastovią). Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis:

1) Visuma yra daugiau negu jos atskirų dalių suma.

2) Visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.

Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą, veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti tokia pati. Tačiau čia įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos yra labai gąsdinantis dalykas, jos gali pabloginti esamą padėtį. Šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo, stengiasi stabilizuoti padėtį ir nieko nekeisti.

Atsižvelgiant į vystymosi įstatymą, kiekviena šeimos sistema turi praeiti savo gyvenimo ciklą (tai tam tikrų įvykių ir stadijų kaitą). Šeimos sistema turi susikurti ir užsibaigti, taip kaip žmogus privalo gimti ir mirti.

Pagrindiniai šeimos vystymosi etapai:

Pirmoji stadija. Ji dar vadinama monados stadija, kai jaunas žmogus tampa nepriklausomas nuo savo išeitinės šeimos, tačiau iš jos perima šeimos modelį, taisykles, tikrina jas praktiškai, kai kurias priima, kai kurias atmeta ir ieško sau gyvenimo partnerio. Šis etapas dar gražiai vadinamas įsimylėjimu arba „šokoladinio zefyro“ etapu. (more…)

KAIP PALAIKYTI GERUS SANTYKIUS SU TĖVAIS IR UOŠVIAIS

diedukai„Kai man buvo keturiolika, mano tėvas man atrodydavo toks neišmanėlis, kad vos pakęsdavau jo draugiją. Kai man suėjo dvidešimt vieneri, nustebau pamatęs, kiek daug jis per tuos septynerius metus išmoko“ (Markas Tvenas)

Turėkime omenyje, kad santykiai su artimaisiais ir giminėmis daro didelę įtaką mūsų santuokai. Giminystės ryšiai ir santykiai šeimoje yra labai sudėtingi: vieniems jie yra suteikę neapsakomai daug džiaugsmo ir laimės, kuri vėliau perduodama palikuonims, kitiems gi – daug skausmo, kuris persidavė santuokai, paveikdamas net ir kitas kartas. Norėdami savo vaikams perduoti tik gerus santykius, turime suvokti ir jeigu reikia pakeisti mūsų pačių santykius su tėvais.

(more…)

APIE PERSPEKTYVIUS TARPUSAVIO SANTYKIUS

dviese 1Perspektyvūs santykiai – tai santykiai, pasižymintys ilgalaikiškumu, stabilumu ir, tuo pačiu, teikiantys džiaugsmą abiems partneriams. Geri santykiai (tobulų nebūna) būna paremti vadinamais sveikos meilės principais

Amerikos psichologė Treisė Kebot (Tracy Cabot) išskyrė 12 pagrindinių sveikos meilės principų. Ji mini meilę, galinčia padaryti žmogų laimingą, t.y. pripildančią gyvybe, o ne atimančią ramybę, miegą ir jėgas:

(more…)

ATLEIDIMO GALIA SANTUOKOJE

dviese2

KAIP PRARANDAMAS INTYMUMAS

Labai svarbu išsiaiškinti kada ir kaip vienas kitą užgavome, įskaudinome. Tokie pokalbiai atkuria prarastą pasitikėjimą, kuris sutuoktinių santykiuose – gyvybiškai svarbus. Pasitikėjimas santuokoje – tai kaip lango stiklas. Jis reikalingas, kad praleistų saulės šviesą, sulaikytų vėją ir lietų. Įdomu tai, kad lango stiklas yra ganėtinai stiprus ir atlaiko didžiausias audras, tačiau jį visai nesunkiai galima sukulti vienu akmens ar plaktuko smūgiu.

(more…)

KONFLIKTŲ SPRENDIMAS ŠEIMOJE

vyro ir moters bataiVERTINKITE VIENI KITŲ SKIRTUMUS

Skirtumai poroje – labai svarbus sėkmingos partnerystės veiksnys. (Frank Muir)

Kaita neapsieina be nepatogumų – net jeigu pasikeitimai vyksta į gerą. (Richard Hooker)

Geras pavyzdys iš vaikystės žaidimų „Trikojų lenktynės“, kai du vaikai susiriša savo kojas ir vaikšto tarsi trimis kojomis. Santuoka labai panaši į šį žaidimą. Todėl kartais labai norisi atsirišti ir skuosti sau. Taigi, nesutarimai ir barninai vedybiniame gyvenime yra visiškai normalus reiškinys.

(more…)

PENKI MEILĖS IŠRAIŠKOS BŪDAI

5 meiles kalbosKai klausinėji vaikų, sužinai labai praktiškų dalykų
Kaip suprasti, kad du žmonės yra susutuokę? – Kai rėkia ant tų pačių vaikų.

Ką reikia daryti, kad meilė išliktų ilgai? – neužmiršti žmonos vardo :)

Kai klausinėji suaugusiųjų, dažnai galime išgristi, kad meilė yra jausmas, verčiantis skrajoti padebesiais. Tačiau iš tikro meilė yra labiau materialus ir konkretus dalykas – veiksmai. Meilė visuomet yra auka.

(more…)

EFEKTYVUS KLAUSYMAS

siena2Pora gali gyventi po vienu stogu daugelį metų ir kalbėtis, bet taip ir nesusikalbėti (Merė Katervud)
Pavyzdys: sutuoktinis pasakoja jums apie savo dienos įvykius, o jūs žiūrite tv, skaitote naujienas ar jūsų akys įsmeigtos į kompiuterio/telefono ekraną. Retkarčiais ką nors sumykiate, parodydami kad girdite. Staiga sučirškia telefonas, skambina draugas. Akimirksniu metate tai ką veikėte, pakeliate ragelį ir atidžiai klausotės, kalbate, jausmingai reaguojate, dalyvaujate pokalbyje, rodote susidomėjimą, išreiškiate užuojautą ar susižavėjimą. Visas emocijų spektras. Kaip jaučiasi jūs sutuoktinis? Nusivylęs, atstumtas, atitolęs.

(more…)

SVARBIAUSIA – PRATĘSTI PRADĖTUS POKALBIUS ( Libe Puves)

sienaEfektyvus bendravimas – tai tokie pokalbiai, kai savo sutuoktiniui atskleidžiame visas savo gyvenimo sferas, net ir pačias slapčiausias. Reikia pripažinti, kad šioje srityje prireiks ne tik laiko, bet ir nemažai drąsos. Juk mes norime būti tikri, kad žmona ar vyras priima mane tokį/ią koks esu. Daugumai mūsų sunku atsiverti kitam, mes esame linkę viską laikyti savyje, netgi išmokstame daug ko nejausti. (Nepasakosiu to, kas mane vargina, nes nenoriu apkrauti kito, o be to vis tiek niekas manęs nesupras). Tokiu būdu stipriai slopiname natūraliai kylančias emocijas ir prisišaukiame bėdų.

(more…)

1 2 3