Puikūs A. Zarembo patarimai visiems, kurie dar tik ruošiasi arba jau lankosi pas psichologą, psichoterapeutą, psichologijos seminaruose ar paskaitose.

Kaip efektyviau išnaudoti laiką, ką verta daryti ko ne. Kai kuriuos dalykus tiesiog verta žinoti. Įdomu, paskaitykite:

1. Prailginkite savo laiką.

Vietoje sesijos kuri trunka 50 minučių arba netgi valandą, jūs galite turėti gerokai ilgesnę sesiją, jeigu įskaičiuosite laiką, kol vykstate į sesiją arba kol įsijungiate skype – tuo metu galvokite apie tai, kas jums svarbu, ką norite pasakyti – tai irgi užima nemažai laiko.

2. Psichoterapija nesibaigia. Nei po seanso, nei po metų, nei 20 metų… Pagrindinis ir svarbiausias terapinis darbas vyksta tarp seansų, o dažnai prasideda tik po to, kai jūs nustojate kalbėtis su terapeutu. Žinoma, jeigu jūs tai žinote ir prisimenate. Patį galingiausią terapeutą jūs auginate savyje, be jo joks terapeutas būtų bejėgis jums padėti. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jūsų realiame gyvenime.

3. Brangus dienoraštis.

Tai stipri terapijos forma – kai užsirašote kas vyksta jūsų išorėje ir viduje. Ypač tai, kas susiję su tuo dėl ko ir apie ką kalbatės su terapeutu. Mintys, jausmai, situacijos… Jūs net neįsivaizduojate kaip smarkiai tai padidina efektyvumą.

4. Pirmiausia – techniniai klausimai.

Jeigu turite kažkokių klausimų ar neaiškumų susijusių su taip vadinamais techniniais klausimais: apmokėjimu, sesijos laiku, atostogomis.. užduokite juos sesijos pradžioje, o ne pabaigoje, kai jausmai įsisiūbavę ir sunku susikoncentruoti ties kažkuo buitišku.

5. Terapinis ryšys – taip pat santykiai.

Nežiūrint to, kad tai yra griežtai reglamentuoti vieta ir laiku, turintys konkretų tikslą ir priežastis, tačiau tai vis tiek dviejų žmonių santykiai, kurie labai gerai atspindi jūsų santykius realiame gyvenime su panašaus amžiaus ir lyties žmonėmis. Svarbu į tai atkreipti dėmesį, nes tai puiki informacija apie jus, saugiai leidžianti sužinoti nelengvai apčiuopiamus dalykus. Ar jūs pykstate ant terapeuto? Ar jums rūpi ką jis apie jus galvoja? Kodėl? Ir ar galite apie tai kalbėti? Užduokite sau tokius klausimus. Ir aptarkite tai su terapeutu – išgirsite „balsą už kadro“.

6. Ko aš noriu ir kaip dabar jaučiuosi?

Šiuos du klausimus verta užduoti sau dažnai, kas dieną. O ypač tuo periodu, kai esate terapijoje. Ypač, jeigu jaučiate tam tikrą sustingimą ar nuobodumą sesijų metu. Prisiminkite – jūsų tikslas užauginti savyje nuosavą terapeutą.

7. Klausinėkite.

Nelaukite kol terapeutas jūsų paklaus – užduokite jums rūpimus klausimus arba paklauskite savęs balsu. Nėra blogų klausimų. Nebijokite terapeuto reakcijos, profesionalas dirba jums, todėl net ir nenorėdamas ar negalėdamas atsakyti į jūsų klausimą, jis paaiškins kodėl ir nustatys tinkamas ribas, o tai ir yra mokymasis santykių su kitu žmogumi, tai, ko jūs ir siekiate terapijos metu: geriau pažinti save santykiuose.

8. Kur aš esu?

Terapijoje labai svarbu nuolat pasitikrinti savo buvimo vietą: geriau ar blogiau jaučiuosi, kiek laiko trunka sunkumo jausmas ir kas jį sukėlė? Tik įvardinus tai, galima numatyti ar teisinga kryptimi pasukote ar norisi grįžti ar pasukti kitur? Ar yra bent kažkoks rezultatas? (matyti dalykus kitaip jau irgi rezultatas), o gal pasikeitė tikslas? Apie visa tai netylėkite: įvardinkite sau ir terapeutui. Kur jūs esate?

9. Mėginkite daryti.

Psichoterapija tai ne vien tik pašnekesiai, tai – naujų dalykų taikymas gyvenime. Jeigu norite gyventi kitaip. Taigi, darykite visos terapijos metu tai, ką atrandate naujai ir stebėkite rezultatus.

Jeigu buvo sunku prašyti pagalbos – prašykite, jeigu turėjote baimę jausti – jauskite. Terapija – tam puiki erdvė ir laikas.

10. Mokykitės žvejoti.

Daugelis tikisi terapijos metu gauti „spyrį į užpakalį“, motyvacijos, patarimų ar receptą nuo visų ligų… Gera terapija ne apie tai. Gera terapija – tai galimybė ir būdas atrasti savyje resursus ir išmokti drąsiai pasitarti su savimi, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti, išmokti bijoti ir rasti savo būdus su ta baime gyventi, žinant kad tai labai laikina.

11. Kodėl?

Šis klausimas nesugadins jūsų sesijos. Išdrįskite paklausti netgi jeigu tai atrodo kvailai: „kodėl mane taip erzina paveikslas jūsų kabinete?“ Išmokę užduoti sau šį klausimą, daug dažniau gyvenime susivoksite kodėl elgiatės vienaip o ne kitaip ir galėsite rinktis.

12. Reikalaukit vertimo.

Jeigu terapeutas ar lektorius kalba labai moksliniais terminais ar metaforomis, kurių nesuvokiate – drąsiai reikalaukite paaiškinimų. Prie to paties labai puiki proga aptarti kaip jaučiatės kai nesuprantate ką kitas kalba, ypač jeigu esate įpratęs viską žinoti tiksliai – tai juk irgi svarbi santykių dalis. Taip pat labai svarbu suderinti ką tam tikri žodžiai ar išsireiškimai reiškia jums, ir ką terapeuti – nes tai gali būti labai skirtingi dalykai. Tas pats vyksta ir jūsų realiame gyvenime – nesusikalbėjimas dėl skirtingo atrodo tų pačių dalykų suvokimo.

13. Kvailos mintys.

Terapija – tai laboratorija. Todėl čia neškite visas savo netikėtas mintis, nerealius sapnus, keistus regėjimus, prisiminimus, nesuprantamus jausmus – kuo keisčiau, tuo geriau. Nes tai gali būti durys į tai, kas svarbu, bet paslėpta po stipria gynybine proto siena.

14. Fantazijos terapeuto atžvilgiu.

Nebijokite fantazuoti. Visai nesvarbu kas yra jūsų terapeutas ir koks jis yra žmogus. Labai svarbu kokiu jūs jį įsivaizduojate, ką galvojate kad jis apie jus mano. Apie tai galvojant, galite daug sužinoti apie savo projekcijas ne terapijos metu ir kiek jos sutampa su realybe.

15. Nerkite giliau.

Terapijos pradžioje jau aptarėte visas praėjusios savaitės naujienas, pakalbėjote apie orą ir štai nejauki tyla.. o terapeutas kaip tyčia neužduoda jokio protingo klausimo, kuris galėtų užvesti ant jūsų problemos… Užduokite sau klausimą: „Apie ką aš nekalbu?“ ir – nerkite į tą pusę, nes ten yra svarbiausia ką jums reikia aptarti. Tik taip išmoksite nebėgti nuo problemos ir veikti ne tik kai po kojomis dega žemė.

16. Viskas kažkada baigiasi.

Psichoterapija – procesas. Kartais trumpas, o kartais ilgas. Tačiau kaip taisyklė, baigtinis. Nekalbame apie sunkius atvejus, kai žmogui reikalingas nuolatinis palaikymas. Paprastai terapijos metu klientas išgyvena tam tikrą savo asmeninio gyvenimo laikotarpį, krizę, išvysto tam tikras savo asmenybės savybes, kurios dėl kažkokių priežasčių nesusiformavo savaime, išmoksta gyventi su savimi, užaugina savyje nuosavą terapeutą ir išmoksta toliau tvarkytis pats. Nenutraukite terapijos nepriėję tam tikro laimingos pabaigos taško, tegu tai būna graži nauja patirtis jūsų gyvenimuose.

17. Sapnuokite.

Sapnai – tai neutrali zona pasąmonei pereinant į sąmonę. Juose daug informacijos, kuria galite pasidalinti su terapeutu, jeigu užrašinėsite sapnus ir juos siųsite, net nebūtinai juos visus aptarti, tai vis tiek labai padidins terapinio santykio efektyvumą.

18. Uždaras indas

Nepatikėsite, bet alchemikai turėjo specialų pavadinimą kambariui, kuriame mėgino atrasti filosofijos akmenį „Vase Hermeticum“. Buvo manoma, kad energija, reikalinga transformacijai turi būti koncentruota, tai reiškia nepasklidusi plačiai. Todėl ir terapiniam darbui reikalinga uždara erdvė, taigi, prieš nutardami aptarti savo darbo su terapeutu subtilybes draugų ratelyje, tiesiog pagalvokite kiek rimtai žiūrite į tai ir kokio rezultato tikitės.

19. Leiskite sau pasikeisti.

Dažnas klientas turi užsakymą atėjęs į terapiją: noriu kad viskas aplinkui mane pasikeistų, bet man nereikėtų keistis. Žinoma, kad nesąmoningai turi tokį užsakymą. Nes pajudinus vieną plytą, namas gali susvyruoti, o sistema įvykus mažiausiam pasikeitimui turės rasti naują pusiausvyrą. Taigi, viena problema surišta daugybe siūlų su įvairiomis gyvenimo sritimis, nepavyks tik vieną kraštelį „pataisyti“. Ir tai tikrai ne apie „viską pradėsiu iš naujo“.

20. Mėgaukitės.

Jeigu jūs jau patekote į šią „kelionę į save“, darykite tai su malonumu. Pažinkite visus savo „aš“, darykite ko nebandėte, jauskite skausmą, nes tas skausmas – jūsų, ir tik jo dėka kažkuri jūsų asmenybės dalis atgimsta, įgauna naują formą, vėl tampa jūsų dalimi ir atveria naujas galimybes.