SĄŽININGUMAS – atskleisti kas iš tiesų esi

Tiesa yra tokia reta, jog malonu ją sakyti

(Emily Dickinson)

Žmonės skirtingai suvokia kas yra melas. Kalbant apie sąžiningumą, turime pripažinti, kad ne visada lengva žinoti, kaip sąžiningumas atrodo, kai mylime tikra meile. Įvairios apklausos rodo, kad dauguma mūsų manome, jog kartais geriau pameluoti negu pasakyti tiesą. Galbūt meluojame to net nesuvokdami. Iš prigimties tikimės kitų tiesos, o patys ją iškraipome. Štai kodėl tėvams nereikia mokyti vaikų meluoti. Žmogaus „aš“ linkęs meluoti, kai tai duoda asmeninės naudos. Taip pat apklausos rodo, kad vyrai ir moterys meluoja beveik tokiu pat dažnumu, tačiau skirtingais tikslais: vyrai labiau siekdami asmeninės, dažnai, finansinės naudos, o moterys, norėdamos apsaugoti kieno nors jausmus, arba išvengti konflikto. Tačiau, nors ir esame linkę iškraipyti tiesą, giliai savyje suvokiame skirtumą tarp tiesos ir melo. Mes nuolat kovojame su savo savanaudiškąja „aš“ dalimi, tačiau kažkas mumyse nori, kad mus pažinotų kaip žmones, sakančius tiesą. Mes nustojame gerbti žmogų, kuris nuolat meluoja, ir gerbiame tą, kuris sako tiesą. Nesvarbu kaip elgiamės šiuo metu, kažkas mumyse žino, kad melas griauna, o meilė – stato.

Dauguma žmonių taip apibūdino mylintį žmogų:

  • visada yra sąžiningas su žmonėmis, kuriuos myli, ir taktiškai pasako jiems tiesą;
  • yra tiesiakalbis, bet neteisinantis;
  • padeda priimti sunkius sprendimus, paguodžia, kai skauda, džiaugiasi tavo sėkme. Jis sąžiningas, kai mato kito gyvenime dalykus, kuriuos reikia keisti;
  • duoda patarimą, ir kai reikia yra kritiškas, kad padėtų tapti geresniu žmogumi. Jis sąžiningas, bet kartu jautrus.

SĄŽINIGUMAS – tai mylintis nuoseklumas kalboje, mintyse ir poelgiuose.

Mes niekada neišaugsime žinoti tiesą. Turime sakyti tiesą ir daryti tai su meile. Tik tada būsime laisvi mylėti žmones tokius kokie jie yra. Yra du tiesos sakymo būdai: iššauti ją kaip kulką ir sėti kaip sėklas. Išpyškink tiesą kaip kulką, ir sunaikinsi tarpusavio santykius. Sėk tiesą kaip grūdą ir ji įsišaknys, augs, darydama įtaką žmogui, kurio širdyje yra pasėta. Meilė turi kantrybės sėti. Tiesos sakymo tikslas yra ne smerkti, bet atkurti. Tačiau, sakyti tiesą, tai nereiškia: pasakyti viską ką žinome, išsakyti visas savo emocijas, pasiteisinti, kodėl nemylite, išpasakoti paslaptis dėl asmeninės naudos, statyti į pavojų teisingumą.

Tikrasis sąžiningumas yra daugiau nei tai, ką sakome, jis yra tai, kas esame.

Kai kalbame tiesą, esame sąžiningi, kai gyvename teisingai, esame tikri.

Asmeniniuose santykiuose artimiausi žmonės gali suvokti, kad juos mylime tik tuomet, kai esame sąžiningi net mažiausiuose dalykuose.

GYVENTI SĄŽININGĄ GYVENIMĄ, TAI:

  • Neslėpti savo silpnybių. Pastangos atrodyti protingesniam, drąsesniam, stipresniam ar labiau patyrusiam atima daug energijos ir jėgų. Kai vientisumas tampa kasdieninių mūsų kalbų ir elgesio dalimi, tampame laisvi parodyti savo trūkumus, nes žinome, kad net būti pažeidžiamu yra būdas mylėti kitus.
  • Pripažinti tiesos svarbumą. Ne mes nulemiame vaikų elgesį, bet darome jam labai didelę įtaką.
  • Būti nuosekliam savo elgesiu, žodžiais, tonu ir tuo, ką nori pasakyti. Didžioji dalis žmonių tiki žodžiais tik tuomet, kai ir kūno kalba sako tą patį. Žmogaus akyse visada atsispindi tiesa.
  • Rizikuoti dėl tiesos. Sąžiningumas ragina surizikuoti mylėti kitus ir pasakyti jiems tiesą, kokia skaudi ji bebūtų.
  • Tesėti pažadus. Kad žmogus, o ypač vaikas, suabejotų jūsų sąžiningumu, užtenka vieno neištęsėto pažado.
  • Pasitikėti kitais. Sąžiningumas visuomet sukuria tarpusavio pasitikėjimą. Vienas iš įpročio meluoti slepiamų pavojų yra tas, kad kuo nepatikimesni esame, tuo mažiau pasitikime kitais.

Gera žinia yra ta, kad tiesos sakymas yra įprotis, kurį galima išsiugdyti. Sakyti tiesą, reiškia prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Gyventi sąžiningai reiškia palaikyti tiesą net tada, kai reikia nepritarti daugumos nuomonei.

Sąžiningumo priešininkas – savigyna.

Kiekvienas mes turime įprotį saugotis, net jeigu dėl to reikėtų meluoti. Tačiau, kai meluojame, pamirštame, kad besigindami nesaugome savo santykių nuo sunaikinimo. Saugome tai, kaip norime atrodyti, o ne tai, kas iš tiesų esame.

Laisvė gyventi sąžiningai atveria erdvę turtingiems tarpusavio santykiams. Kai nesakome, ką galvojame, slepiame savo jausmus ir įsitikinimus netgi mažuose dalykuose toks elgesys nebūtų populiarus?, sukuriame sau kliūčių iš tikrųjų mylėti. Vienintelis dalykas, nuo kurio priklauso, kaip kiti priims tą meilę, kurią norime jiems duoti, tai jų pasitikėjimas mumis – ne tuo, ką sakome, bet tuo, kas esame.

Kokie būtų jūsų tarpusavio santykiai, jeigu:

  • visada stebėtumėte, ar jūsų išorė atitinka vidų?
  • Įprastumėte sakyti tiesą su meile?
  • Atsisakytumėte „balto“ melo, net jeigu atrodo, kad tai niekam nepakenks?
  • Atsiprašytumėte už savo klaidas, užuot stengdamasis nuslėpti meluodamas?
  • Apsispręstumėte palaikyti tiesą, net kai reikia nepritarti daugumos nuomonei?Pamėginkite atsakyti sau į šiuos klausimus:
    1. Ar dažnai tenka meluoti?
    2. Kokie žmonės jums visada sakė tiesą su meile? Kaip jūs reagavote?
    3. Ar esate pasakęs kitam žmogui tiesą, net kai tai buvo nemalonu, bet būtina?
    4. Ar teko jums ką nors paaukoti, kad palaikytumėte tiesą?
    5. Kokiose situacijose tiesą iškreipti lengviausia jūsų gyvenime?
    6. Kokias kitas meilės savybes jums reikėtų labiau puoselėti, norint būti sąžiningu?Būdami sąžiningi su savimi, gyvename tikrą gyvenimą, mums nebereikia vaidinti ne savo vaidmenų su tais žmonėmis, kurie mums svarbūs, kuriuos mylime.