Tai tekstas, skirtas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar patirties. Kalbame apie valios ugdymą, asmeninę atsakomybę ir įsipareigojimus sau bei kitiems. Tai temos, kurios išlieka aktualios visais laikais, ypač šiandien, kai gyvename greitame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Kai susiduriame su gyvenimo iššūkiais – tai būtų įpročių keitimas, santykių permąstymas ar profesiniai sprendimai – svarbiausia yra ne tai, kaip mus mato kiti, o tai, kiek patys galime sau įsipareigoti. Valia atsiskleidžia per gebėjimą veikti net tada, kai lengviau būtų atidėti ar pasiduoti.

Pavyzdžiui, žmogus, nusprendęs mesti rūkyti, gali pasirinkti įvairius būdus. Vienas iš jų – pasakyti artimam draugui: „Aš nusprendžiau neberūkyti. Jei pamatysi mane su cigarete – primink man apie šį sprendimą.“ Kai kurie žmonės įveda sau rimtas pasekmes, pavyzdžiui: „Jei nusižengsiu – paaukosiu pinigus organizacijai, kurios nepritariu veiklai.“ Tai nėra prievarta, tai asmeninis įsipareigojimas, kuriame žmogus pasirenka remtis vidiniu apsisprendimu, o ne baime.

Svarbu, kad valia nėra susijusi su lytimi. Ji nėra vyriška ar moteriška. Tai žmogiška savybė, gimstanti tuomet, kai mes apsisprendžiame ir laikomės savo sprendimo. Kiekvienas gali ugdyti valios stiprybę, ir kiekvienas tai daro savaip: vieni pasitelkia struktūrą ir discipliną, kiti remiasi refleksija ir emociniu suvokimu. Abu keliai yra tinkami, jei padeda judėti pirmyn.

Mūsų kultūroje dar gyvuoja mitas, kad tik „griežtas“, „nepalenkiamas“ žmogus gali būti laikomas stipriu. Tačiau tikroji stiprybė yra lankstumas. Tikras tvirtumas reiškia gebėjimą prisitaikyti, neatsisakant savo vertybių. Negyva tvirtybė gali vesti į kietumą, šaltumą, netgi smurtą. Gyva valia reiškia ryšį su savo vidumi, gebėjimą klausytis ir veikti atsakingai.

Mūsų visuomenėje daug taisyklių, sertifikatų, sutarčių. Tai nebūtinai ženklas, kad žmonės nepasitiki vieni kitais. Greičiau tai būdas kurti aiškumą ir apsaugoti visus nuo nesusipratimų. Taip mes kolektyviai palaikome struktūrą, kurios negali garantuoti vien asmeninis žodis. Tai atspindi ir tai, kad neretai mums sunku pasitikėti net patiems savimi – tad išoriniai įrankiai padeda mums išlikti nuosekliems.

Gyvenimas mums pateikia „sąskaitas“ – ne bausmes, bet pasekmes. Jei ilgai nesisprendžiame, gyvenimas mus išstumia į pokytį. Svarbiausia – priimti tai be kaltės jausmo, bet su atsakomybe: už tai, kur buvome, ir už tai, kur norime eiti. Pavyzdžiui, žmogus, ilgus metus ignoravęs savo sveikatą, galų gale atsiduria situacijoje, kai turi keisti gyvenimo būdą. Tai gali būti skausminga, bet tai ir galimybė – augti, keistis, sugrįžti į save.

Kalbant apie santykius, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas santykis yra dviejų sąmoningų žmonių susitikimas. Ne „tvirtas vyras“ ir „plastiška moteris“, bet du žmonės, kurie bando suprasti vienas kito vidinį pasaulį. Empatija, pagarba, atvirumas ir gebėjimas reflektuoti yra kertiniai elementai brandžių santykių kūrimui.

Pavyzdžiui, jei vienas partneris susiduria su sunkiu gyvenimo sprendimu – kitas gali būti ne kontrolieriumi, bet atspindžiu: „Aš tikiu tavimi. Aš matau tavo stiprybę. Aš esu šalia.“ Tokiu būdu palaikoma ne jėga, o vidinė ašis. Brandi partnerystė padeda augti abiem pusėms.

Seksualumas, kaip ir emocinis intymumas, reikalauja abipusio sutikimo, jautrumo, supratimo. Tai ne pamoka apie skausmą ar „brandinimą“, bet apie ryšį, kuriame abu jaučiasi saugiai ir gali augti. Jei santykis prasideda iš baimės, spaudimo ar neaiškumo, jis retai tampa giliu ir gyvu. Kai jis gimsta iš pagarbos ir sąmoningumo – atsiveria tikras artumas.

Taip pat verta prisiminti, kad emocinė ir fizinė sveikata glaudžiai susijusios. Mūsų kūnas kartais kalba už mus. Simptomai – ne silpnumo ženklas, o kvietimas sustoti ir susitelkti į save. Pavyzdžiui, žmogus, patyręs ilgalaikį vidinį konfliktą, gali pradėti jausti fizinį skausmą – galvos, nugaros ar virškinimo problemas. Kartais užtenka nuoširdaus pokalbio su savimi, kad kūnas pradėtų sveikti.

Pabaigai – tikras stiprumas nėra dominavimas. Tai gebėjimas atlaikyti sunkumus nepalaužiant kitų. Tai gebėjimas sakyti „ne“, bet ir gebėjimas klausytis. Tai gebėjimas veikti, bet ir sustoti. Tikra valia – tai buvimas gyvu, autentišku ir atsakingu.

Ir tai pasiekiama kiekvienam, kuris ryžtasi pažinti save iš naujo.