Bendriausia prasme disleksiją galima apibūdinti kaip sunkų mokymąsi skaityti, kai vaikas painioja raides, jam sunku susieti raidę su garsu, raides sudėti į žodį, o žodžius – į sakinius, šiuos – į paragrafus, kad suvoktų teksto prasmę, o jau pramokus skaityti, šie gebėjimai išlieka nepakankami, nes skaitymas nėra sklandus, tikslus, yra per lėtas, skaitant greitai pavargstama, skaitymu sunkiai pasinaudojama kaip instrumentu gauti informaciją.

Moksliniu požiūriu, svarbus apibrėžimas suprantant, kas yra disleksija, pasirodė 1968 metais, kai Pasaulinė neurologų federacija apibūdino disleksiją kaip sunkų, ilgą laiką trunkantį skaitymo išmokimo sutrikimą, nepaisant tinkamo mokymo, adekvataus intelekto ir sociokultūrinių sąlygų. Šis apibrėžimas atskiria, kad disleksija nelaikomi atvejai, kai stokojama skaitymo mokymosi galimybių, intelektinių gebėjimų ar vaikas auga nepalankiomis socioekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.

Reikia paminėti ir tai, kad disleksiją žmogus gali įgyti vyresniame amžiuje, jau mokėdamas skaityti, pavyzdžiui, po galvos smegenų traumų. Tai – įgyta disleksija. Tačiau mūsų tema – disleksija, pasireiškianti vaikui augant ir susiduriant su rašomąja kalba. Ji dar vadinama raidos arba vystymosi disleksija. Ši disleksijos forma laikoma plastiškesne – ji lengviau pasiduoda korekcijai, kitaip nei įgyta disleksija.

Disleksija – dažniausiai pasitaikantis mokymosi sutrikimas, paliečiantis 3–7 proc. visos populiacijos; vis dėlto net iki 20 proc. žmonių gali patirti tam tikro sunkumo skaitymo sutrikimo simptomus.

Disleksija dažniau diagnozuojama vyrams, tačiau teigiama, kad sutrikimas pasireiškia apylygiai tiek moterims, tiek vyrams. Pasitaiko visame pasaulyje. Kartais manoma, kad būtų geriausia, jei disleksija būtų laikoma kitokiu mokymosi būdu kartu su visais su tuo susijusiais teigiamais ir neigiamais aspektais.

Disleksija dažnai pasireiškia kartu su kitais mokymosi sutrikimais, tačiau nėra aišku, ar pastariesiems būdingos tos pačios neurologinės priežastys. Kiti su disleksija siejami sutrikimai:

• Disgrafija – sutrikimas, pirmiausia pasireiškiantis rašybos ar teksto rinkimo sunkumais, tačiau kai kuriais atvejais siejamas su akies ir rankos koordinacijos bei nukreipimo arba eiliškumo procesų, tokių kaip mazgų rišimas ar pasikartojančių užduočių atlikimas, problemomis. Disleksijos atveju disgrafija dažnai yra daugiaveiksnė, dėl sutrikusio raidžių rašymo automatizmo, organizacinių bei detalizavimo sunkumų, taip pat dėl sutrikusio vaizdinio žodžių formavimo sunkiau susidaryti žodžių vaizdinius, reikalingus rašant.
• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – buvo užfiksuotas reikšmingas šio sutrikimo ir skaitymo sutrikimo, t. y. disleksijos, kaip gretutinės ligos laipsnis. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia 12–24 proc. visų disleksijos atvejų.
• Girdimojo suvokimo sutrikimas – klausos negalia, paveikianti gebėjimą apdoroti girdimąją informaciją. Tai gali lemti girdimosios atminties bei girdimojo eiliškumo susidarymo problemas. Daugybė disleksija sergančių žmonių būdingi ir girdimosios informacijos apdorojimo sunkumai. Siekdami kompensuoti šį sutrikimą, pacientai gali susikurti savo logografinius ženklus. Kai kurie tyrimai rodo, kad girdimojo suvokimo įgūdžių trūkumas gali būti pagrindinis disleksijos veiksnys.
• Koordinacijos sutrikimas – neurologinė būklė, kuriai pasireiškus gerokai sudėtingiau atlikti kasdienius veiksmus, susijusius su pusiausvyra, gera smulkiųjų raumenų grupių funkcija, kinestetine koordinacija, taip pat būdingi sunkumai valdant kalbos garsus, trumpalaikės atminties problemos, sutrikęs struktūravimas.

Disleksija yra diagnozuojama, kai vaikas yra normalaus intelekto, nesutrikusios regos ir klausos, tačiau pasireiškia skaitymo ir rašymo sunkumai dėl fonologinio apdorojimo trūkumų.
Disleksija – gebėjimo taisyklingai ir sklandžiai perskaityti žodžius sutrikimas.
Disleksiją įtarti (bet dar nediagnozuoti) galime tuomet, kai vaikas:
• sunkiai atpažįsta raides;
• sunkiai susieja raides su garsais;
• atliekant fonologinio supratimo užduotis sunku išskirti garsus žodžiuose, analizuoti, skaidyti, sujungti garsus į žodžius, rimuoti žodžius;
• sunku raides jungti į skiemenis, skiemenis į žodžius, žodžius į sakinius;
• painioja panašiai atrodančias raides (p-b-d, m-n);
• labai greitas arba lėtas skaitymo tempas;
• nejaučia sakinio ribų, nekreipia dėmesio į skyrybos ženklus;
• mato tekstą judantį arba susiliejantį;
• dažnai nesupanta ką perskaitė, negali papasakoti;
• vengia skaityti garsiai;
• skaitant keičia raides, spėja žodžių galūnes, iškraipo žodžių skiemeninę struktūrą, praleidžia žodžius, skiemenuoja arba skaito paraidžiui;
• rašant daro daug rašybos klaidų (praleidžia, keičia raides, iškraipo žodžių skiemeninę struktūrą);
• rašysena netaisyklinga, rašo lėtai;
• sunku kurti nuoseklų, rišlų, aiškų pasakojimą, mintis perteikti raštu;
• sunku tuo pačiu metu suprasti kelias instrukcijas;
• ilgiau užtrunka rašant atsiskaitymo darbus raštu, diktantus, atliekant namų darbus.

Disleksijos požymius galima pastebėti jau ikimokykliniame amžiuje. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti ir teikti specialistų pagalbą vaikui, tuo geresnių rezultatų bus pasiekta. Svarbiausi disleksijos simptomai priklauso nuo vaiko amžiaus.

Ikimokyklinukams būdingi simptomai:

– Vėluojanti kalba; ankstyvas kalbos sutrikimas, neteisingas žodžių tarimas;

– Problemos su tarimu; sunku atskirti tokius garsus, kaip b-p, k-g, t-d, f-v ir pan.

– Skiemenų painiojimas žodyje;

– Problemos su žodžių rimavimu ir rimuotų eilėraščių išmokimu;

– Sunkumai mokantis formas, spalvas ir mokantis rašyti savo vardą;

– Sunkumai atpasakojant istoriją ir dėstant jos teisingą įvykių seką;

– Vaikui sunku paeiliui prisiminti savaitės dienas;

– Neapsisprendimas kuri ranka, dešinė ar kairė, yra pagrindinė; gali neskirti kairės pusės nuo dešinės;

– Sunku teisingai apsirengti, užsisagstyti sagas ir pan.; sunku susikaupti;

– Sunku prisiminti asmeninius duomenis: gimimo datą, adresą, telefono numerį;

– Sunku laikyti ar valdyti pieštuką, žirkles, spalvindamas jis visą laiką peržengia nubrėžtas linijas;
– Kartais būna sunku sugauti ir mesti kamuolį, vaikas sutrinka galvodamas, kokią ranką panaudoti, nemoka sinchronizuoti kūno judesių.

– Sunkiau suvokiamas laikas ir erdvė, t.y. prieš, po, rytoj, vakar, nuoseklių instrukcijų laikymasis ir pan.

Pradinės mokyklos mokiniams būdingi simptomai:

– Problemos skaitant vieną žodį;

– Dažnai rašant sumaišomos tam tikros raidės, pavyzdžiui, „d“ ir „b“ arba „m“ ir „n“;

– Dažnai žodžiai rašomi atbulai, pavyzdžiui, vietoj „tip“ rašoma „pit“;

– Problemos su gramatika, pavyzdžiui, mokantis priešdėlius ar priesagas;

– Bandymas išvengti skaitymo balsu klasėje;

– Nemėgstama skaityti knygų;

– Skaitoma prasčiau, nei turėtų pagal amžių.

Vidurinės mokyklos mokiniams būdingi simptomai:

– Prastas skaitymas;

– Prastas tarimas paraidžiui, įskaitant įvairias to paties žodžio klaidas toje pačioje rašymo užduotyje;

– Sunku nustatyti besirimuojančius žodžius ar kurti rimą, taip pat suskaičiuoti, kiek žodyje raidžių – tai priklauso nuo fonologinio suvokimo;

– Sunkumai surandant tinkamą žodį ar pavadinant daiktus taip pat siejami su disleksija;

– Sunkumai rašant rašinius;

– Problemos mokantis užsienio kalbų.

Disleksija yra sutrikimas kuris yra palydovas visam likusiam gyvenimui. Tačiau tai nereiškia, jog negalima suteikti pagalbos, jog vaikas galėtų pagerinti savo įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Ši pagalba turėtų būti orientuota į įvairias sritis: lavinami kognityviniai įgūdžiai (atmintis, dėmesys, informacijos apdorojimas), skaitymo ir rašymo įgūdžiai bei socio-emociniai įgūdžiai.

Specializuota pagalba yra geriausias būdas disleksijos gydymui. Tai:

Specialistas (dažniausiai logopedas ar pedagogas), kuris išmano, kaip dirbti su disleksiją turinčiais vaikais;

Garsu paremta skaitymo programa;

Multi-sensorinis mokymąsis;

Žodiniai, o ne rašytiniai testai;

Pamokos garso ar vaizdo įrašuose.

Tačiau ne ką mažiau svarbu yra padėti ir tokių vaikų tėvams, nes būtent jie gali padėti ir pastiprinti savo vaikus namuose, pagelbėjant ruošiant namų darbus ir pan.

Disleksija buvo diagnozuota žymiam aktoriui Tom Cruise, dainininkei Cher, genialiam filmukų kūrėjui Walt Dysney, dailininkui Pablo Picasso, visų mėgstamam pasakų kūrėjui Hans Christian Anderson, nepralenkiamam Leonardo da Vinci, Serui Winston Churchill, telefono išradėjui Alexander Graham Bell, aktorei Whoopi Goldberg, politikams George Washington ir John F. Kennedy.

Vaikai, turintys mokymosi sunkumų, dažnai tokiais laikomi vertinant tik pagal vyraujančią ugdymo sistemą ir mokymosi standartus. Tai, kad jiems reikia šiek tiek kitokių mokymosi priemonių ir būdų, reiškia, kad jų vystymasis ir mokymasis yra kitoks. Ne geresnis ir ne blogesnis už dominuojančios visuomenėje, tiesiog kitoks.

Jautriausi yra vaikai ir paaugliai, nes jie privalo pritapti mokykloje ir standartizuotoje švietimo sistemoje. Dažnai šie vaikai vertinami pagal ne jiems pritaikytus standartus, todėl ilgainiui pradeda jausti nusivylimą, visuomenės spaudimą ir save nuvertina: sumažėja jų siekiai, noras tobulėti, siekti tikslų ar net svajoti. Jausdami socialinį spaudimą, jie ima gyventi „susiaurintą“ gyvenimą.

Pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, šiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.

Kaip sakė vienas pasaulyje garsiausių disleksikų Albertas Einšteinas: „Jei tu vertinsi žuvį pagal jos gebėjimą įlipti į medį, tu tikrai nusivilsi, o žuvis nuolat jausis kvaila“. Žuvis negali įlipti į medį! Bet ji gali būti geriausia vandenyje!

Daugiau apie disleksiją galime paskaityti:

http://www.childdevelopmentinfo.com/learning/dyslexia.shtml
http://www.dyslexia-adults.com/
http://www.dyslexia-teacher.com/t7.html
http://www.dyslexia-inst.org.uk/what.htm
http://children.csa.ru/dislex.shtml
http://www.logoped.ru/nar06.htm