Vieną ankstyvą rytą Dievas stovėjo prieš savo dvylika vaikų ir į kiekvieną iš jų įliejo žmogaus gyvybės energiją ir davė kūrybinę sėklą. Vienas po kito jie stovėjo priešais Jį, kad gautų savo ypatingą dovaną.

„Tau, Avine, pirmiausia atiduodu savo sėklą, kad tu pasodintum. Kiekviena pasodinta sėkla daug kartų pasidaugins tavo rankoje. Bet tu neturėsi laiko žiūrėti, kaip jos auga, nes tai, ką pasodinsi, atneš dar daugiau sodintinų dalykų. Tu esi pirmasis, kuris prisotins žmonių minčių dirvą Mano idėjomis. Bet ne tavo užduotis puoselėti idėją ar ją tyrinėti. Tavo gyvenimas yra veiksmas. Vienintelis veiksmas, kurį skiriu tau, yra pradėti skatinti žmones suvokti Mano Kūriniją. Už tavo pasišventimą darbui aš suteiksiu tau dovaną – savigarbos jausmą. Ir Avinas grįžo į savo vietą.

„Tau, Jauti, suteikiu galią paversti materija tai, kas pasėta. Tavo darbas labai reikšmingas, reikalauja kantrybės, nes viską, kas buvo pradėta, turi būti užbaigta, kitaip visos sėklos bus išmestos į vėją. Tu neturi abejoti, apsisukti pusiaukelėje arba pasikliauti kitais darydamas tai, ką tau pavedžiau. Aš duodu tau Jėgos dovaną. Naudok ją protingai“. Ir Jautis grįžo į savo vietą.

„Jums Dvyniai, įteikiu neatsakytus klausimus. Kad visi žmonės suprastų, ką mato aplinkui. Niekada nesužinosite, kodėl žmonės klausosi ar kalba, bet ieškodami atsakymo atrasite mano jums suteiktą žinių dovaną. Ir Dvyniai grįžo į savo vietą.

„Tau, Vėžį, įsakau visus žmones mokyti emocijų. Mano idėja tokia, kad tu priversi juos jausti, verkti ir juoktis. Kad viskas, ką jie mato ir apie ką galvoja, vystytų jų vidinį pasaulį. Už tai aš tau duodu Šeimos dovaną, kad tavo pilnatvė padaugėtų. Ir Vėžys grįžo į savo vietą.

„Tau, Liūte, aš patikiu demonstruoti pasauliui mano Kūriniją visu spindesiu. Tačiau saugokis išdidumo ir visada atsimink, kad tai yra Mano kūrinija, o ne tavo. Jei pamirši apie tai, žmonės tave niekins. Darbas, kurį patikiu tau, teikia daug džiaugsmo, jei jį darai gerai. Už tai aš tau duodu Garbės dovaną“. Ir Liūtas grįžo į savo vietą.

„Tavęs, Mergele, prašau išnagrinėti viską, ką žmogus padarė su Mano Kūrinija. Turi atidžiai peržvelgti jo poelgius ir priminti jam apie jo klaidas, kad tavo dėka Mano Kūryba būtų tobula. Kad galėtumei tai padaryti, aš suteiksiu tau dovaną – mąstymo aiškumą. Ir Mergelė pasitraukė į savo vietą.

„Jums, Svarstyklės, skiriu tarnystės misiją, kad žmonės prisimintų savo pareigas vieni kitiems, kad išmoktų bendradarbiauti, taip pat apmąstytų savo veiksmų neigiamą pusę. Aš pastatysiu jus visur, kur yra nesantaika. Ir už pastangas duodu jums Meilės dovaną. Ir Svarstyklės grįžo į savo vietą.

„Tau, Skorpione, patikiu labai sunkią užduotį. Tu turėsi galimybę įsiskverbti į žmonių protus, bet aš neleidžiu tau kalbėti apie tai, ką sužinosi. Tave ne kartą skaudins tai, ką matai, ir šiame skausme net nusisuksi nuo Manęs ir pamirši, kad šį skausmą sukeliu ne Aš, o Mano Idėjos iškraipymas. Daug pamatysi žmoguje, pažinsi jo „vidinį gyvūną“, o savyje kovosi su gyvuliškais instinktais ir šioje kovoje pasiklysi. Bet kai vėl sugrįši pas Mane, Skorpione, aš turėsiu tau aukščiausią Tikslo dovaną. Ir į savo vietą grįžo Skorpionas.

„Raginu tave, Šauly, prajuokinti žmones, nes dėl Mano Idėjos nesupratimo jie tampa grubūs. Per juoką tu turi suteikti jiems vilties, o per viltį nukreipti jų akis į Mane. Nors trumpai akimirkai paliesi daugelį gyvenimų, pažindamas nerimą kiekviename gyvenime, kurį paliesi. Aš duodu tau Beribės gausos dovaną, kad galėtumei ją paskleisti pakankamai plačiai, kad pasiektumei kiekvieną tamsų kampelį ir atneštumei ten Mano Šviesą. Ir Šaulys grįžo į savo vietą.

„Iš tavęs, Ožiaragi, tikiuosi sunkaus darbo, kad išmokytum žmones dirbti. Tavo užduotis nelengva, nes ant savo pečių pajusi žmonių pastangas. Tačiau dėl tavo naštos jungo aš atiduodu žmogaus atsakomybę į tavo saugias rankas. O jo vietą užėmė Ožiaragis.

„Tau, Vandeni, atveriu ateities idėją, kad žmogus pamatytų kitas galimybes. Tu patirsi vienatvės skausmą, nes Aš neleidžiu tau įasmeninti Mano Meilės. Bet norėdamas nukreipti žmogaus akis į naujus kelius, aš tau duodu Laisvės dovaną, kad tu laisvai ir toliau tarnautum žmonijai, kai tik to reikia. Ir Vandenis grįžo į savo vietą.

„Jums Žuvys, duodu sunkiausią iš visų užduočių. Prašau surinkti visą žmogaus liūdesį ir grąžinti jį man. Jūsų ašaros galiausiai turi tapti Mano ašaromis. Liūdesys, kurį sugersite, yra žmogaus neteisingo Mano idėjos supratimo rezultatas. Bet jūs galite suteikti jam užuojautą, kad pabandytų dar kartą. Už šią sunkiausią užduotį įteiksiu jums didžiausias dovanas. Tu būsi vienintelis iš Mano dvylikos vaikų, kuris tikrai mane supras. Ši supratimo dovana gyvens jumyse ir teks ištiesti pagalbos ranką net tiems žmonėms, kurie jūsų neklausys. Ir Žuvys grįžo į savo vietą.

Ir tada Dievas pasakė visiems susirinkusiems:

„Kiekvienam iš jūsų buvo suteikta dalis Mano Idėjos. Jūs neturėtumėte šios dalies vertinti kaip visos Mano idėjos arba keistis šiomis dalimis vienas su kitu. Kiekvienas iš jūsų yra tobulas savyje, bet to nesužinosite, kol visi dvylika nebūsite vieningi. Ir tik tada mano Idėjos vientisumas bus atskleistas kiekvienam iš jūsų.

Ir paliko Dievą dvylika vaikų. Visi buvo pasiryžę dirbti kuo geriau. Tačiau nė vienas iš jų visiškai nesuprato savo užduoties ir žadėtos dovanos, o tada grįžo. Dievas pamatė jų sumišimą ir pasakė: „Matau, kad kiekvienas iš jūsų tiki, kad kitos dovanos yra geresnės. Taigi aš leidžiu jums pasikeisti“. Akimirką visi nudžiugo, kai svarstė apie naujas misijos galimybes.

Ir Dievas nusišypsojo:

„Jūs vis tiek ne kartą sugrįšite pas mane prašyti atleidimo iš savo misijos ir kiekvieną kartą duosiu sutikimą. Jūs išgyvensite daugybę atgimimų, kol atliksite savo misiją, kurią jums pavedžiau. Aš duodu jums begalę laiko tai padaryti, o kai tai padarysite, galėsite būti su Manimi.