You are currently viewing KLASIKINĖ MUZIKA – VAISTAI IR SIELAI, IR KŪNUI

KLASIKINĖ MUZIKA – VAISTAI IR SIELAI, IR KŪNUI

Muzika yra garso bangos. Puikiai žinoma, kad įvairios bangos skirtingai veikia gyvus organizmus. Virpesinės bangų charakteristikos nusako objektyvų poveikį.

Patinka–nepatinka nėra objektyvūs parametrai. Muzika veikia ne sąmonę, o pasąmonę.
Kiekvienas žmogaus organas skleidžia jam būdingus akustinio virpesio dažnius: smegenys – 20–30 Hz, plaučiai – 4,5–2,8 Hz, virškinamasis traktas – apie 4 Hz. Šie virpesiai yra žemiau girdėjimo ribos (žmogus girdi 14000–30000 Hz dažnius).
Todėl naivu manyti, kad mūsų klausa, o tuo labiau – pomėgiai lemia garsų poveikį organizmui. Jeigu asmeniui gali patikti triukšmas, nuo kurio dreba, vibruoja sienos, tai nėra fiziologiška – organizmas girdi savo dažnių garsus.
Garso vibracijos – garso energijos judančios dalelės, palyginamos su vandeniu, teigia neurologai.

Vis dar ginčijamasi, ar muzika turi terapinį poveikį, ar ji – tik raminantis fonas, ir kokia muzika gydo.

Ką sako mokslas?

Muzikos poveikis žmogui labai stiprus. Tinkamai parinkta muzika padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, pulsą, mažina skausmą. Klausantis neharmoningos muzikos – net kai ji patinka – kyla kraujospūdis, trikdomas širdies ritmas, kvėpavimas. O decibelų kiekis dar apsunkina žmogaus organizmo ritmiką ardantį poveikį.
Muzikologas K. Ringeris tyrimais įrodė, kad klasikiniai kūriniai, liaudies melodijos teigiamai veikia žmogaus psichiką, gydymo tikslais tinka būtent klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, tyrimais įrodydamas, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija veikia teigiamai žmogaus psichiką.

Ištyrus roko muzikos poveikio mechanizmus, įrodyta, kad ji stabdo protinį vystymąsi, sukelia neurasteninius simptomus, agresiją, nihilizmą, potraukį vartoti narkotines medžiagas.
Kodėl žmonės mėgsta metalo stiliaus muziką? Todėl, kad ji atitinka jų dvasinę sumaištį, savęs naikinimo polinkius.

Pomėgiai, įpročiai yra subjektyvaus vertinimo kriterijai.
Ginčytinais atvejais argumentas gali būti poveikis, nesietinas su asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Kaipgi į klasikinę ir roko muziką reaguoja kūdikiai, kurie neturi išankstinio nusistatymo? Klasikinė muzika harmonizuoja jų būseną. Girdėdami roką vaikai (ir net kūdikiai įsčiose) blaškosi, nerimsta, verkia ir pan.
Dar akivaizdžiau poveikį iliustruoja eksperimentai su augalais. Saulėgrąžos pasisuka į saulės pusę – ten, kur teikiama gyvybinė energija. Panašiai augalas reaguoja į klasikinę muziką. O sklindant roko bangoms augalas elgiasi priešingai – nusisuka.

Gydomoji muzika neturėtų varginti. Terapinė veikla pasaulyje remiasi griežtai kontroliuojamais tyrimais, todėl vokalinė muzika visiškai netinka terapiniams tikslams, o ligoninėse net gali sukelti nemalonių padarinių.

Muzikos terapija pasaulyje

Pasaulyje jau esama patyrimo ne tik klausytis muzikos – žinomi muzikos terapijos būdai sąnarių ir raumenų funkcijai reguliuoti, akių judesių koordinacijai gerinti, autizmu sergantiems vaikams gydyti, osteoartrito, reumatoidinio artrito skausmų tolerancijai sustiprinti, padėti sergantiesiems Alzheimerio liga.
Muzika veikia daugelį kūno sričių, todėl muzikos terapija yra naudinga priemonė sveikatai. Ir ne tik stresui valdyti. Nustatyta, jog harmoninga muzika turi daug kitų privalumų: ne tik suteikia gyvybinės energijos, bet ir stiprina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, koreguoja sąnarius, valo organizmą, reguliuoja potenciją, gali sumažinti kraujo spaudimą (o tai gali sumažinti problemų po insulto riziką).
Neurologas dr. Oliver Sacks tvirtina, kad muzika gali veikti taip pat stipriai, kaip psichiką veikiantys vaistai, tik nesukelia pripratimo. Baltimorės Šv. Agnietės ligoninėje atliktas tyrimas daug sveikatos specialistų privertė pakeisti nuomonę apie muzikos gydomąją vertę. Intensyvios slaugos pacientai klausėsi klasikinės muzikos. Nustatyta, kad per pusvalandį muzikos klausymosi gaunamas poveikis, tolygus 10 mg valiumo. Šis tyrimas įrodė, kad muzika gali būti tokia galinga.

Dr. O. Sacks nuomone, gydanti muzika yra „muzika su tikslu“. Tyrinėdamas klasikinės muzikos poveikį, mokslininkas padarė išvadą, kad „didieji meistrai neparašė muzikos poilsiui. Bachas, Bethovenas, Bramsas užrašė jausmus“.
Labai įdomus eksperimentas atliktas su Rachmaninovo muzika. Tyrimo dalyviai teigė atsipalaidavę klausydamiesi kūrinio. Tačiau jų širdies susitraukimų dažnis ir kraujo spaudimas pakilo. „Protas turi vieną atsakymą, o kūnas – kitą“, – rašo dr. O. Sacks.
Tyrinėdamas garso vibracijų poveikį, jis daro išvadą, kad organizmas reaguoja į tuos garsus, kurie nėra aktualūs mūsų klausai. Jis sako: „Kai girdime kažką, tai ne tik ausimis“.

Šiandien, ko gero, niekas neabejoja, kad muzika itin veikia dėmesį, emocijas ir nuotaiką, padeda atsikratyti negatyvumo ir psichologinio diskomforto.

Daugelis klasikinės muzikos privalumų sveikatai veikia sveikatą ne tiesiogiai, o pagerindami su sveikata susijusius dalykus – fizinį aktyvumą, poilsį, miegą. Tačiau klasikinė muzika turi ir savybių, kurios tiesiogiai pagerina sveikatą. Pavyzdžiui, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Pirmiausia, ši muzika pagerina kraujo tekėjimą kraujagyslėmis. Taip organai ir jų sistemos kokybiškiau ir geriau aprūpinami maisto medžiagomis bei deguonimi. Ne vieną kartą atskleistas raminantis, stresą mažinantis šios muzikos poveikis. Sumažinamas kortizolio išsiskyrimas, reguliuojamas ir mažinamas kraujo spaudimas.

Be to, nustatyta, jog klausantis klasikinės muzikos suvalgoma mažiau maisto. Taip gali būti todėl, kad klasikinė muzika ramina, priverčia susikaupti, sukoncentruoti dėmesį į valgymo procesą, pajusti malonumą ne tik valgant, bet ir klausantis.

Muzika – vėžio gydymui

Mokslininkai jau kelis dešimtečius atlieka tyrimus dėl muzikos poveikio žmogaus sveikatai. Visai neseniai prabilta ir apie muzikos terapiją sergantiems vėžiu žmonėms.

Muzikos terapeutė Cordia Anderson-Hopkins savo teorijas pagrindė Teksaso universiteto MD Anderson vėžio centre. Jos atliktų tyrimų rezultatai nustulbino ne tik ją, bet ir ligoninės pacientus. Pasak jos, muzikos terapija tikrai gali padėti vėžiu sergantiems pacientams susidoroti su fizininėmis ir psichologinėmis problemomis: sumažinti pykinimą ir vėmimą, kuriuos sukelia gydymas. Taip pat ši terapija puiki priemonė mažinanti skausmą ir padedanti atsipalaiduoti. Pasak C. Anderson-Hopkins, muzika gali sukelti stiprias emocijas, kurių metu išsiskiria hormonai ir endorfinai, kurie veikia žmogaus savijautą, turi didelį poveikį žmogaus emocijoms, elgsenai, miegui, atminčiai ir net odos spalvai.

Pasak C.Anderson-Hopkins ne visi gydytojai į šią terapiją žiūri rimtai, nes „jos negalima paliesti”. „Tačiau yra atlikta daug tyrimų, kuriuose matoma muzikos nauda”, – sako terapeutė. Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad naudojant muzikos terapiją sukelia teigiamus reiškinius sergančio žmogaus organizme:

* Sumažina kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą ir kvėpavimą;

* Palengvina streso padarinius ir mažina depresiją;

* Sumažina skausmus;

* Sumažina nerimą ir baimę.

Pasak C.Anderson-Hopkins, muzikos terapija naudojama maždaug nuo Platono laikų, bet tik po Antrojo pasaulinio karo buvo mokslininkų pastebėta, kad muzika turi ir medicininę naudą. „Sužeistų karių grojama muzika ligoninėse tikrai tuo metu sustiprino kitiems ligoniams sveikatą, tada akademinio pasaulio atstovai ir atkreipė dėmesį,” – sako C. Anderson-Hopkins.

Muzika veikia mūsų genus

Naujų Suomijoje atliktų tyrimų organizatoriai užsimojo nei daug, nei mažai – pasižiūrėti, kaip klasikinė muzika paliečia ne tik smegenyse veikiančius procesus, bet ir sukelia pakitimus molekulių, genų lygmenyje. Buvo žinoma, kad klasikinė muzika veikia tam tikras mūsų smegenų sritis. Tarkim, viena jų – pilkoji medžiaga. Nors keli smegenų vizualizacijos tyrimo etapai parodė, kad muzika gali keisti žmogaus smegenų struktūras ir funkcijas, molekuliniai mechanizmai, dėl kurių tokie pakitimai atsirasdavo, buvo neaiškūs.

Taigi į pagalbą pasitelkti genomikos ir bioinformatikos įrankiai ir prie tiesos priartėta. Tyrėjai dviem etapais atliko su genomais susijusį tyrimą iš periferinio kraujo. Pirmajame etape metodika pritaikyta, kai žmonės klausėsi klasikinės muzikos. Antrajame etape – kai nesiklausė. Buvo pasirinktas Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinys, kurio buvo klausomasi 20 minučių. Antroji grupė nesiklausė jokio klasikinio kūrinio. Be to, jų buvo paprašyta nesiklausyti jokios muzikos ir dieną prieš tai.

Ką parodė molekuliniu lygmeniu atliktas tyrimas? Ogi tai, kad klasikinė muzika padidina genų, kurie dalyvauja išsiskiriant dopaminui (laimės ir geros savijautos hormonui), aktyvumą. Vadinasi, pagerėja ne tik gera nuotaika ir savijauta, bet ir nervinių impulsų perdavimas, gebėjimas sklandžiai mokytis ir atsiminti. Be to, pažabojami genai, vadinamieji Parkinsono ligos rizikos faktoriai, sinukleinas alfa. Šio geno aktyvumas sumažinamas.

Na štai, klasikinė muzika padidina aktyvumą tų genų, kurie susiję su gera nuotaika ir kokybiškomis kognityvinėmis funkcijomis, tačiau kartu slopina ir tų genų aktyvumą, kurie skatina neuronų struktūros, funkcijos pakitimus ar praradimą bei neurodegeneracinių ligų vystymąsi.

Klasikinė muzika ir depresija

Meksikos Oaxaca universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Miguelio-Angelo Mayoralio-Chavezo, atliko aštuonias savaites trukusį klinikinį eksperimentą, kurio metu 79 pacientai, kenčiantys nuo lengvos ir vidutinės formos depresijos, buvo padalinti į dvi lygias grupes. Abiejose grupėse pacientai nevartojo jokių vaistų depresijai gydyti – vietoje to jiems buvo taikoma alternatyvi terapija.

Pirmos grupės pacientams vieną kartą per savaitę buvo skiriama 30 minučių trukmės psichologo konsultacija, antrosios grupės pacientai kiekvieną dieną klausėsi 50 minučių klasikinės muzikos koncerto. Įrašytoje simfoninės muzikos programoje skambėjo du baroko kompozitorių darbai – J. S. Bacho Itališkasis koncertas ir A. Corelli „Concerto Grosso“ – bei W. A. Mozarto Sonata dviem fortepijonams.

Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad iš pradžių klausytis klasikinės muzikos eksperimento dalyviams buvo neįprasta, tačiau praėjus kuriam laikui jie ne tik išreiškė didelį susidomėjimą klausoma muzika, bet ir paprašė jos paklausyti daugiau.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasibaigus eksperimento laikotarpiui pagerėjimą jautė net 29 klasikinės muzikos klausę pacientai ir tik 12 pacientų, kuriems buvo skiriamos savaitinės psichologo konsultacijos.

Taigi šio eksperimento rengėjai daro išvadas, kad klasikinė muzika turi didelės įtakos depresija sergančių žmonių savijautai. Pasak jų, toks efektas galimas dėl keleto priežasčių.

Pirma, tyrimais yra įrodyta, kad muzika gali aktyvuoti tam tikrus procesus ir pakelti „laimės hormonu“ vadinamo dopamino lygį smegenyse.

Antra, kiekvienas garsas turi savo vibraciją, kuri subtiliai veikia mūsų kūną ir skirtingus organus – šis poveikis ypač jaučiamas, kai klausomasi gyvai atliekamos muzikos.

Skirtingų kompozitorių muzika – skirtingiems nusiskundimams gydyti

Mokslininkai atrado, kad skirtingų kompozitorių muzika gali padėti įveikti skirtingus sveikatos sutrikimus.

L.van Beethovenas
Tyrimais įrodyta, kad L.van Beethoveno muzika padeda įveikti stresą, melancholiją, apatiją ir kitas panašias neurotines būsenas. Šio muzikos genijaus kūryba taip pat yra naudinga bronchams, plaučiams bei imuninei sistemai. L.van Beethoveno Penktosios simfonijos antroji dalis gydytojų ima vadinti „sveikos širdies muzika“ ir ypač rekomenduojama klausytis esant aukštam kraujospūdžiui.


W.A.Mozartas
W.A.Mozarto kūriniai gali padėti įveikti lėtinį nuovargį ir energijos stoką. Ypač efektyvia šiems negalavimams laikoma simfonija Nr. 1 D-dur. Šio genijaus muzika taip pat palengvina emocinį stresą, stimuliuoja smegenų veiklą, pagerina intelektualinius gebėjimus.

Pastebėta, kad žmonės, klausantys šio kompozitoriaus kūrinių, tampa žvarbesnio mąstymo ir laimingesni. Vieniems tai padeda geriau išspręsti intelekto koeficiento testą, kitiems sušvelnina skausmus, epilepsijos priepuolius, padeda lengviau užmigti, atsikratyti depresijos. Šiam efektui įrodyti, buvo atlikta daug tyrimų. Garsus JAV neurobiologas Džonas Hiudžesas teigia, kad Mocarto muzikoje garso stiprumas dažniau nei kitur kinta nuo didelio iki mažo ir atvirkščiai – apytikriai kas 30 sekundžių – žmogaus smegenų virpesių ritmu. Tokio dažnio bangos efektyviau veikia smegenis ir jomis sklindanti harmoninga muzika teigiamai veikia žmogaus mąstymą ir sveikatą.

P.Čaikovskis
P.Čaikovskio muzika apgaubia švelnumu ir leidžia išlaisvinti emocijas, taip pat yra įrodyta, kad šio kompozitoriaus kūriniai suteikia stiprybės, padeda veikti net sunkiausiose gyvenimo situacijose. Gydo irzlumą ir neurozes.


J.S.Bachas
Siekiantiems kūno ir sielos harmonijos J.S.Bacho darbai padės subalansuoti mintis ir pagerinti kūno tonusą.

Stiprius galvos skausmus sumažins Mendelsono „Pavasarinė daina”, Dvoržako „Humoreskos”, Geršvino „Amerikietis Paryžiuje”, Oginskio polonezas;

Grigo siuita „Peras Giuntas” normalizuos miegą; kraujo spaudimą ir širdies veiklą normalizuos Mendelsono „Vestuvių maršas”.

Grigališkajame chorale panaudojami natūralūs kvėpavimo pratimai, kurie sukuria laisvos erdvės pojūtį. Jis labai tinka įtampai sumažinti.

Nepamirškime ir mūsų mažųjų. Nustatyta, kad klasikinės muzikos klausymasis nėštukėms arba mamoms su kūdikiais – lygių neturintis užsiėmimas. Kodėl? Todėl kad klasikinė muzika padeda išsivystyti stipresnei mažojo žmogučio psichikai, aktyvina tas sritis, kurios atsakingos už kalbos išvystymą, gerina nuotaiką ir sumažina diegliukus ar dantukų skausmus.

Įvairūs tyrimai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems buvo atlikti ir teigiamas poveikis nustatytas daugiausia klausantis Johano Sebastiano Bacho, Džozefo Haidno, Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinių.