Gyvenimo sunkumai užgrūdina. Bent jau turėtų – taip teigia daugelis religijų ir ideologijų. Manoma, kad žmogus, išgyvenęs tam tikras problemas, vystosi, įgyja reikalingų žinių ir tampa „geresnis“. Tačiau yra žmonių, kurie užstringa savo išgyvenimuose: jie nuolat nepatenkinti, nelaimingi ir liūdni, jiems viskas blogai, o jei ir gerai, tai tik laikina, nes tuoj viskas pablogės.
Kaip bendrauti su tokiais žmonėmis? Kodėl jie taip elgiasi? Ar verta juos gailėti ir bandyti suprasti? Ar įmanoma juos „pakeisti“, parodyti geresnę ateitį? Noriu pasidalinti elgesio modeliais, pastebėtais bendraujant su tokiomis asmenybėmis bei per terapiją:
- Manipuliacija siekiant patvirtinimo – „viskas blogai“.
Kaip dažnai sutikdavote žmones, kurie atėję į draugišką susitikimą, paversdavo jį tamsia beviltiška juosta? Draugas (draugė) iš pradžių nenoriai, bet vėliau su vis didėjančiu emocijų pliūpsniu kalba apie tai, kad „išeities nėra“. Ir tai tęsiasi nuo susitikimo iki susitikimo. Tam tikru momentu pradedate galvoti, kad kažkas čia ne taip. Į visus pasiūlymus ir problemos sprendimo variantus žmogus iš karto atsako „ne“, net neišbandęs. „Tu nesupranti“, „aš jau tai bandžiau“, „tai nepadės“ – frazės, kurios sukasi ratu ir pagaunate save galvojant, kad norite pabėgti kuo toliau. Dažnai ši mintis atsispindi jūsų veide, ir pašnekovas sako: „o, kaip aš tave išvarginau, atleisk, nenorėjau“, ir tada atsiranda kaltės jausmas dėl savo „nevertų“ minčių.
Kodėl taip vyksta?
Toks draugas (draugė) dažniausiai nesąmoningai siekia dėmesio ir leidimo nieko nedaryti. Kai žmogus yra vienas, jis supranta, kad nieko nedaro su savo gyvenimu, o problemos sprendimas reikalauja per daug pastangų. Pasikalbėjęs su jumis ir gavęs patvirtinimą, kad „viskas blogai“, draugas gali ramiai grįžti namo ir be sąžinės graužaties toliau gyventi pagal savo scenarijų. Be to, jis „išliejo“ jums savo neigiamas emocijas, „pasikrovė“ energijos ir gali toliau gyventi.
- Manipuliacija siekiant savęs įtvirtinimo.
Pažįstamas (-a) susitinka su jumis ir klausinėja apie jūsų gyvenimą. Tam tikru momentu papasakosite apie savo sėkmę, pasiekimus ar ką nors teigiamo, kas nutiko gyvenime. Ir tada pasirodo frazės: „matote, kaip jums sekasi“, „kaip jums padeda“, „koks jums geras vyras (žmona, draugas, tėvas)“, „jums pasisekė, jūs turite namą (darbą, automobilį)“. Jūs pradedate jausti kaltę. Kodėl? Už ką? Dėl tokių pokalbių tampa baisu dalytis savo gyvenimu, ir pradedate nenoromis galvoti, kas jums blogai, kad neatrodytumėte išskirtiniai.
Kodėl taip vyksta?
Vėlgi, dažniausiai nesąmoningai, žmogus bando parodyti, kad jūsų pasiekimai ir sėkmė yra nepelnyti. Tokiu būdu jis įtvirtina savo „aš“, palaiko „visuotinės neteisybės“ teoriją ir atsisako prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei poziciją jame.
- Manipuliatorius vardu „blogas“.
Tokios asmenybės yra gana intelektualiai gabios, jos atvirai nesiskelbia kaip aukos ir netgi įsižeidžia dėl tokio požiūrio į jas. Dažnai pokalbio metu žmogus į bet kokią pastabą ar prašymą reaguoja fraze „aš juk blogas (-a), ko iš manęs nori?“. Santykiuose toks partneris gali sakyti: „man nieko nepavyks, aš esu sugadintas (-a)“, „va, matai, dabar tu įsižeidei, aš juk sakiau“, „geriau man būti vienam (-ai), niekas negalės manęs pamilti, tokio (-ios) kaip aš“, „aš nenormalus (-i)“ ir pan. Ir jūs tuoj pat bandote įtikinti žmogų: „ne, ne, tavęs tiesiog neįvertino, nemylėjo“, „tavo partneris buvo kvailys (kvailė), o aš suprasiu tave“.
Kodėl taip vyksta?
Šis žmogus dažniausiai save laiko nelaimingos meilės, aplinkybių ar blogų tėvų santykių auka. Jis atvirai nesiekia užuojautos, agresyviai reaguoja į tiesioginį gailestį, tačiau nuolat kartoja, kad „yra blogas“. Taip jis gauna patvirtinimą savo unikalumui, ypatingumui ir vėlgi atsisako atsakomybės už santykius. Juk jis iš anksto pasakė, kad yra blogas! Ką iš jo galima paimti? Jūs patys kalti. Patys susisiekėte. Jūs buvote įspėti. Ir tam tikra prasme jis teisus, jis tikrai įspėjo.
Kaip elgtis su tokiais žmonėmis?
Paskutinis atvejis labai gerai parodo žaidimus pagal vadinamąjį Karpmano trikampį – žmonių tarpusavio sąveikos modelį. Pagal šią teoriją, bendravimas vyksta pagal paskirtus vaidmenis: gelbėtojas – persekiotojas – auka. Jei bendraujate su „auka“, reiškia, prisiimate „gelbėtojo“ vaidmenį, o visuomenė, gyvenimas, aplinkybės tampa „persekiotoju“.
Norint išspręsti situaciją, svarbu pripažinti savo vaidmenį ir norėti išeiti iš šio žaidimo. Trikampio modelis pavojingas tuo, kad gelbėtojas dažnai tampa persekiotoju, auka – gelbėtoju, persekiotojas – auka ir pan. Tai reiškia, kad jei žmogus prieš jus yra auka – kažkur jis yra persekiotojas, o kažkur gelbėtojas, ir jis turi visas priemones problemai išspręsti. Jūsų „gelbėtojo“ pozicija dažniausiai jus paverčia šio žmogaus auka, nes dėl manipuliacijų prarandate pasitikėjimą savimi, energiją ar pagarbą.
Jei esate pasirengęs nutraukti šiuos žaidimus, tada atsakykite sau į šiuos klausimus:
- kodėl man reikalingas šis žmogus?
- ką aš gaunu iš šio bendravimo?
- kaip norėčiau bendrauti su šiuo žmogumi?
- kiek įmanoma tai bendravimą įgyvendinti kitaip?
- ar esu pasirengęs (-usi) skirti savo jėgų kito žmogaus problemoms spręsti?
- kodėl man reikia klausytis jo istorijos?
Svarbiausia tokiame bendravime – sąžiningumas su savimi. Tik pripažindami savo norus, pavyzdžiui, būti „gelbėtoju“, galime atsisakyti vaidmens ir išsilaisvinti iš scenarijaus.
Ar būtina nutraukti santykius su tokiu žmogumi?
O jei tai artimas giminaitis ar partneris?
Svarbu suprasti, kad jūs nesate atsakingi už kito žmogaus gyvenimą, nebent tai yra jūsų vaikas iki 18 metų. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo užduotį, ir jūs neturite teisės jos spręsti už jį, net jei jums atrodo, kad žinote geriausią sprendimą.
Jei negalite atsisakyti bendravimo, tuomet užduokite pašnekovui tiesius klausimus:
- Kaip konkrečiai galėčiau tau padėti?
- Ką pats(-i) esi pasiruošęs(-usi) daryti?
Prisiminkite, kad mūsų gyvenimas – tai mūsų pačių pasirinkimas, ir mes patys už jį atsakome.
P.S. Ir nepamirškite, kad tik pakeitę save – mes kartu keičiame pasaulį!
emosurf.com
Versta su chat GPT
Autorė: Olga Golubickaja
