Internete radau vienos blogerės Kimberlynn Boyce mintis ir pasidalinimą patirtimi. Man šiuo metu tai gana aktualu, ir, tiesą sakant, pakankamai rezonuoja. Taigi, jūsų dėmesiui.
Gyvenimas užsienyje – tai dovana. Ir nesvarbu, net jeigu tai tik mėnesiui ar dviem…
Tai patirtis, keičianti visą žmogų. Į gerą.

I. Jūs nuolat mokotės naujos kalbos.Ir… šiek tiek primirštate senąją 🙂 Taip, taip. Net ir gimtoji kalba nenaudojama prisimiršta. Žinoma, vėl patekę į aplinką, kurioje kalbama jūsų gimtąja kalba, jūs viską suprasite, tačiau atskiri, rečiau vartojami žodžiai kažkur „prapuls“ ir reikės sustoti bei pagalvoti ir prisiminti. Na, o štai naujoje šalyje jau po mėnesio vis geriau pradėsite suprasti ką jums kalba naujieji jūsų „tautiečiai“, o dar po kelių mėnesių imsite svetima kalba jau ir mąstyti. Ir, aišku, džiaugsitės taip greitai išmokę naują kalbą.
II. Lagaminas taps geru draugu.
Kai persikraustote gyventi svetur, galvojate: „ką aš darysiu su tais lagaminais, kuriais persivežiau savo daiktus, kai įsikursiu.. tikriausiai jie dulkės kur nors kampe“. Tačiau viskas atvirkščiai. Netgi po keleto metų gyvenant emigracijoje jūs nuolat keliaujate. Taip sakant, vieną kartą ištrūkus iš narvelio norisi vėl ir vėl ištrūkti. Gyvenimas svetur tarsi išlaisvina, jūs pradedate dažniau ir daugiau keliauti. Ir mėgautis tuo. Taip pat nesate tikras ar iki gyvenimo galo gyvensite ten, kur dabar gyvenate.
III. Tai ne kelionė. Tai tavo gyvenimas!
Gali būti taip, kad po penkių metų emigracijos jūs grįšite į gimtinę aplankyti artimųjų ir jūsų draugai, susitikę jus kavinėje paklaus: „na, kaip tavo kelionė?“ Ir gal būt norėsis riktelėti: „tai ne kelionė, aš ten gyvenu!“ bet jie vis tiek to nesupras…. Todėl rekomenduojama atsakyti mandagiai, na, pavyzdžiui: tiek daug visko nutiko per tuos metus, jeigu nori, galiu papasakoti ryškiausius įvykius…
IV. Jūs visada lyginsite kainų (valiutų) skirtumus.
Tai gali užtrukti. Gal net dešimt metų. Tokios jau tos mūsų smegenys.
V. Riba tarp „keista“ ir „normalu“ taps išblukusia…
Nežiūrint į tai, kad šiandien globalizacija pasiekė tikrai didelį mastelį, kiekvienoje kultūroje yra savo „taip“ ir „ne“. Bus dalykų, prie kurių taip niekada ir nepriprasite. Tačiau, gera yra tai, kad šių skirtingumų supratimas padaro žmogų pakantesnį ir laisvesnį. Gerąja prasme.
VI. Skirtingose šalyse laikas matuojamas skirtingai.
Vienur jūs negalėsite pasikviesti draugų į svečius išgerti kavos šį vakarą – visi gyvena pagal kalendorių. Tačiau nuolat nervinasi, jeigu reikia laukti nors penkias minutes ilgiau. Ir štai atvirkščiai, dažniausiai pietų šalyse, pavėluoti 30 minučių – tai absoliuti norma. Ir niekas nesijaudina. Pagaliau jūs priprasite prie tokio tipo, kuriame gyvenate. Bet nenustosite stebėtis – kodėl vienur žmonės pamišę dėl laikrodžių, o kitur – visiškai neskaičiuoja laiko.
VII. Žodis „rutina“ bus išbrauktas iš jūsų žodyno.
Visiškai nepriklausomai nuo to ar gyvenimas svetur klostysis taip kaip planavote ar ne, jums ten niekada nebus nuobodu. Stebuklai vyks kiekvieną dieną. Tai kažkodėl konstanta: netikėti dalykai žymiai dažniau nutinka, kai tu gyveni užsienyje. Nusiteikite, pvz., kad jūsų suplanuota darbo diena nueis šuniui po uodega dėl elektrikų darbo nesklandumų ar pan.
VIII. Jūs prarandate viską ir dėl to nesijaudinate.
Štai ir pagrindinis argumentas „prieš“ emigraciją: jūs čia niekam nereikalingi. Ir tai – tikra tiesa. Bet ar žinote mažytę paslaptį? Jūs NIEKUR niekam nesate reikalingi. Jūs reikalingi tik patys sau 🙂 Iš tikrųjų, žmonės dažniausiai bijo išvažiuoti gyventi kitur, nes mano, kad „ten bus niekas“ arba bijo prarasti įprastą darbą ir įprastą bendravimui aplinką. Galima pasakyti ir daugiau: jūs tikrai prarasite daug: mėgstamus pasivaikščiojimų maršrutus, mėgstamus ir įprastus produktus, dienotvarkę, kvapus, skonius ir… keletui metų gal būt savo socialinį statusą. Jūs gausite tą galimybę negalvoti apie įprastinius dalykus. Naujas pasaulis jus įtrauks, „praris“. Ir tada jūs pagaliau suprasite, kad materialinė sėkmė – tai dar ne viskas. Iki tol, kol jūs neišsikraustysite gyventi į kitą šalį, jūs neturėsite galimybės suprasti, kad viskas ko jums tikrai reikia, telpa į keletą lagaminų, o kartais tik į kuprinę. Apie daugybę daiktų jūs labai greitai pamiršite, o kažkada jie atrodė būtinai reikalingi kas dieną.
IX. Dabar atrodo „VISKAS ĮMANOMA“
Dabar jūs žinote – galima išvažiuoti bet kur ir iš bet kur per vieną dieną. O mintis, kad gyvenimą galima pradėti iš naujo ne tik įkvepia, bet ir ramina. Taigi, jūs žinote: viską galima pradėti iš naujo. Viską. Ką tik norite.
X. Viskas tampa KITAIP.
Pradžioje jūs jausitės tarsi pažeminti, ypač jeigu nelabai mokate prašyti pagalbos iš nepažįstamų žmonių. O tai daryti būsite priversti kartais paprasčiausiose situacijose. Kiekviena diena atrodys sudėtinga ir neįprasta, kad bus netgi baisu. Bet štai, praeis keli mėnesiai, ir jūs apsiprasite. Jūs pradėsite galvoti ir jausti, kad štai, sugebate kai ką daugiau negu galvojote iki šiol.

Taigi, „Jeigu jūs esate pakankamai drąsus, kad pasiryžtumėte atsisakyti visko padoriai patogaus (o tai gali būti bet kas: namas, senos nuoskaudos..) ir išvykti į kelionę ieškoti esmės.. ieškoti teisybės savyje ir jus supančiame pasaulyje, jeigu jūs nuoširdžiai pasiruošęs ir nusiteikęs matyti pamokas ir ženklus visame tame, kas įvyks jūsų kelionės metu, jeigu priimsite kaip savo mokytoją kiekvieną, kurį sutiksite, ir jeigu jūs būsite pasirengęs priimti ir atleisti visus nepaprastus dalykus savyje, tuomet jums atsivers esmė..“ Elizabeth Gilbert