Laimė (graikiškai – EUDAIMONIA, lotyniškai – BEATITUDO) yra daugiaprasmė sąvoka, formaliai reiškianti tai, kas tikima esant galutiniu žmogaus siekimų patenkinimu, išsipildymu.
Sunku vienu žodžiu ar sakiniu apibrėžti, kas yra laimė. Panašu, kad kiekvienam žmogui laimė yra šiek tiek kitokia.
Mes jaučiame, kad laimė nėra kažkokia relaksacija, ištisinis džiaugsmas ir palaima. Laimę sudaro labai daug įvairių komponentų. Laimė – ne taškas, kurį galima pasiekti, o procesas. Procesas, pilnas išgyvenimų, pilnas pasinėrimo į tai, ką mums neša kasdienybė. Galime pilnai įsivaizduoti net ir tai, kad žmogus, išgyvenantis kokią nors nelaimę, kančią ar skausmą, tuo pat metu gali jaustis laimingas. Skamba kaip paradoksas, bet iš tikrųjų kančia irgi sudaro mūsų gyvenimo dalį ir kažkuo mus praturtina. Būtent tai irgi yra viena iš sudedamųjų laimės dalių.
Kas sudaro laimę?
Martinas Seligmanas, vienas iš pirmaujančių pozityviosios psichologijos mokslininkų, laimę apibūdina kaip turinčią tris dalis:
– malonumas,
– įsipareigojimas ir
– prasmė.
Malonumas reiškia kad, aš „jaučiuosi gerai“, bet tai apima tik dalį laimės. Įsipareigojimas reiškia gyventi „gerą gyvenimą“ darbe, šeimoje, su draugais, ir pomėgių turėjimą. Prasmė nurodo, kad naudojant mūsų stipriąsias puses, mes prisidedame prie didesnio tikslo. Seligman sako, kad visi trys komponentai yra svarbūs, bet svarbiausi yra įsipareigojimas ir prasmė, būtent jie labiausiai įtakoja laimingą gyvenimą.
Kas sukelia laimę ? Ar mes galime įtakoti tai, dėl ko tampame laimingais?
Mokslininkai ištyrė tris pagrindinius laimės šaltinius:
50% – genetika, įskaitant asmenybės temperamentą;
10% – gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, turtas ir sveikata;
40% – mūsų pačių pasirinkimas.
Mes turime galią priimti sprendimus, kurie gali didinti ar mažinti mūsų laimės jausmą.
Vienas iš būdų tapti labiau laimingu yra ugdyti teigiamas emocijas, būsenas, tokias kaip:
Dėkingumas
Ramybė
Džiaugsmas
Pomėgiai
Viltis
Pasididžiavimas
Patiriamas malonumas
Įkvėpimas
Pagarba
Meilė
Nėra nieko sunkiau, kaip apibrėžti, kas yra laimė. Kai kurie žmonės laimę vadina trumpalaike, bet labai intensyvia palaima, kiti – stabiliu gerovės jausmu. Kiti laimę vertina kaip kažko svarbaus turėjimą arba kaip ypatingą jausmą, kuris nepriklauso nuo objektyvių priežasčių.
Bet jei manysime, kad laimė yra gyvenimas, kuris teikia pasitenkinimą, tai faktai yra neginčijami: laimingiausi yra ne tie, kurie patiria palaimą, bet tie, kurie pozityviai žiūri į kasdienius dalykus. Ne visada galima rasti objektyvių „laimės priežasčių“. Profesorė Ursula Staudinger tai vadina subjektyvios gerovės paradoksu: dažnai esame laimingi, nepaisant to, kad tam nėra jokios priežasties.
Laimė yra tada, kai tave supranta
Vienas patikimiausių laimės pagrindų yra artimi, šilti ir gilūs santykiai: šeima, romantika, draugystė. Bendravimo su kitais vertė yra viena pagrindinių laimės mokslo tezių.
Laimė yra psichinės ir fizinės gerovės garantas
Tomis pačiomis gyvenimo sąlygomis laimingi žmonės gyvena ilgiau, turi geresnį imunitetą ir greičiau pasveiksta po sunkios operacijos. Jie yra altruistiškesni, socialiai aktyvesni, maloniau suvokia kitus, geriau sprendžia kūrybines problemas.
Trys bruožai, kuriais pasižymi laimingi žmonės
JIE NEKURIA FANTAZIJŲ TEMA „JEI TIK …“
Daugelis iš mūsų galvoja: „Jei turėčiau (daugiau pinigų, grožio standartus atitinkantį kūną, daugiau laisvo laiko, normalų viršininką, mylintį vyrą/žmoną), norėčiau…“.
Išorinės aplinkybės yra labai svarbios mūsų vidinei būsenai, tačiau būtina suprasti, kad ne viskas gyvenime gali vykti sklandžiai: būna sunkių dienų, sutinkame blogų žmonių, ištinka rimtos problemos ir pan. Tačiau tik aš pats nusprendžiu, kaip į visa tai reaguoti.
Laimingi žmonės suvokia, kad jų praeitis pavertė juos tokiais, kokie yra dabar, tačiau jie į ją nuolat nesigręžioja ir nebando žvelgti toli į ateitį. Jų sugebėjimo išlikti „čia ir dabar“ galima tik pavydėti. Jie mėgaujasi akimirka – ir jei akimirka yra nemaloni, stengiasi kuo greičiau viską sutvarkyti arba tiesiog išbūti joje.
JIE TURI REIKŠMINGĄ PRIEŽASTĮ KELTIS RYTE
Laimė – tai prasmės matymas savo veiksmuose, darbuose, kad ir kokie jie būtų. Pvz.: vaikų auginimas, mokytojo darbas, statybininko pareigos ar kt. Pagrindinė esmė yra ne degti tuo, ką darai kasdien, o suprasti, kodėl tai darai. Tai padeda laimingiems žmonėms atsikelti iš lovos net sunkiausiomis dienomis.
JIE YRA APSUPTI ŽMONIŲ, KURIUOS MYLI IR KURIAIS GALI PASITIKĖTI
Šių žmonių draugų, pažįstamų ir artimųjų ratas yra ganėtinai platus, nes jie geba juos vertinti ir nuoširdžiai džiaugtis jų buvimu greta. Laimingi žmonės užmezga artimus kontaktus tik su tais, su kuriais jaučiasi laisvi, atsipalaidavę, į kuriuos gali kreiptis pagalbos ar tiesiog linksmai praleisti laiką.
Įvairus turinys gali būti sutalpinamas ir į laimės sąvoką pagal tai, kur žmogus visų pirma mato savo gyvenimo prasmę. Tai rodo, kad laimė yra paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategorija. Kas vienam atrodo laimė, kitam iš viso nėra laimės vardo verta. Antra vertus, tie patys dalykai, kurie pirma atrodė atneša laimę, pasiekti – svajotos laimės nesuteikia. Tai verčia laimę vaizduotis lyg tokia magiška viliotoja, kuri vis masina tolyn, niekada neleisdama jos sugauti, tarsi vaivorykštė.
Niekada laimė negali būti kur nors randama, nes ji yra pačiame žmoguje, tiesiog reikia sugebėti ją atskleisti. Laimė ateina ne kaip laimingas atsitiktinumas, ar užtarnautas nuopelnas, nesiekta ir neuždirbta, lyg dovana, už pilnavertį gyvenimą, ir gebėjimą juo džiaugtis, nenusisukant nuo kitų.
Pačiame savyje randamoji laimė nepriklauso nuo sėkmės ar nesėkmės pasaulyje: ji lieka nepaliečiama to, kas vyksta pasaulyje, ne iš asketinio abejingumo pasauliui, o dėl to, kad laimės rūpestis yra sureliatyvinamas prasmės rūpesčiu. Būtent: užuot absoliutinus laimę galutiniu siekiu, laimės ilgesys paverčiamas rūpesčiu prasmingai gyventi, ilgesio tuštumą užpildyti ne išoriniais daiktais, o savo paties vertingu atsiskleidimu.
Kita vertus, laimė yra toks abstraktus dalykas, kad jos tiesiog neįmanoma įsprausti į kažkokius rėmus, paklaustas, kas yra laimė, kiekvienas žmogus atsakys visiškai skirtingai ir iš dalies panašiai. Todėl galima teigti, kad yra kažkokie bendri visiems laimės komponentai, bet ne pati laimė. Todėl reikėtų pamąstyti, kas man yra laimė, ko aš trokštu iš gyvenimo. Ir pabandyti tai įgyvendinti. Tačiau laimės negalima medžioti. Ją reikia prisijaukinti!
Pagrindiniai laimės komponentai susiję ne su materialiomis gėrybėmis, o su labiau dvasinėmis, psichologinėmis:
Dvasinė, psichologinė ramybė – tai ramybė, be panikos, be nerimo, nepaisant jokių išorinių aplinkybių.
Meilė – kalba eina tik apie besąlyginę meilę, tai yra meilę, kuri neturi kokių nors konkrečių priežasčių ir sąlygų.
Tikėjimas yra susijęs su neakivaizdžiais faktoriais. Tai yra su tuo, kas gali nutikti žmogui, o gali ir nenutikti. Tikėjimas savimi ir savo jėgomis. Jei tikėsite, kad galite pasiekti tikslą, šansai jį pasiekti smarkiai išaugs, be tikėjimo bet koks darbas pasmerktas nesėkmei.
Sąmoningumas. Sąmoningai gyventi – reiškia suvokti save, aplinkinį pasaulį ir kitus žmones tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, nevertinti visko iš savo subjektyvios pozicijos. Nustoti apgaudinėti save, slėptis nuo realybės ir užmerkti akis į nemalonius faktorius.
Laimė – ilgalaikė, nuolatinė būsena ar greičiau trumpas, kartais pasikartojantis jausmas?
– Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje. Vėliau staiga kylantis laimės jausmas aplanko vis rečiau, tačiau tai nereiškia, kad laimės būsena dingsta.
Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas – vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius. Taigi, laimės patirčių mažėja, laimės jausmas aplanko vis rečiau.
Kada ir kaip dažnai aplankys laimės akimirkos, priklauso nuo mūsų vidinių pasirinkimų ir apsisprendimo, kam gyvenime skirsime savo dėmesį.
Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.
Viskas prasideda nuo pamąstymo. Linkiu kiekvienam surasti laiko atsisėsti, nusiraminti, bent trumpam atidėti rūpesčius į šalį ir pasižiūrėti į savo vidų, nebijoti savęs paklausti, kas man gyvenime svarbu, dėl ko aš gyvenu. Tokia galėtų būti kelio į laimę pradžia.
