Category: Asmeninis augimas

NEĮPRASTAS KELEIVIS

NEĮPRASTAS KELEIVIS

Vėl nesėkminga diena. Nuo pat ryto viskas prasidėjo „ne taip“: aš vėl pavėlavau į darbą, žmona per daug ilgai ruošėsi… Kai mes jau pagaliau sėdomės į automobilį, prie mūsų priėjo vidutinio amžiaus vyras elegantišku dalykiniu kostiumu. Jis paprašė pavežėti. Pasirodo mums iš tiesų buvo pakeliui, tai kodėl gi nepadėjus? Visam tam taip pat prireikė laiko.

Bet tai dar ne viskas. Kaip tyčia patekome į automobilių spūstį. Aš vos laikiausi nuo to, kad prie svetimo žmogaus nepasisakyčiau visko apie ką galvoju. Apie tą mūsų gyvenimą…

(more…)

DONORAS- pamokantis pasakojimas

DONORAS- pamokantis pasakojimas

Jis prisėdo šalia man belaukiant eilėje pas šeimos gydytoją. Laikas ėjo lėtai, tamsiame koridoriuje skaityti buvo neįmanoma, nors buvau pasiėmusi su savimi knygą, todėl, kai Jis kreipėsi į mane, beveik apsidžiaugiau.

– Seniai laukiate?

– Jau valandą, – atsakiau. – Antra valanda prasidėjo, kai čia sėdžiu.

– O tai jūs neturite talono?

– Turiu, – abejingai sumurmėjau. – Tik čia nuolat visi be eilės lenda. Tai vis laukiu.

– O jūs nepraleiskite, – pasiūlė Jis.

– Neturiu aš jėgų čia su jais bartis, – prisipažinau aš. – Ir taip jau iki čia vos atpėdinau.

– Jis įdėmiai mane nužvelgė ir su užuojauta paklausė:

– Donoras?

– Kodėl „donoras“? – nustebau aš, – ne, joks aš ne donoras…

– Donoras donoras, aš juk matau…

– Na ne, aš pirmą ir paskutinį kartą kraują daviau dar studijų metais, antrame kurse, per Donorų dieną. Apalpau tada ir viskas, daugiau niekada.

– O jūs dažnai apalpstate?

– Ne… nu kartais. Tiesiog šiaip dažnai pargriūnu. Einu einu ir netikėtai pargriūnu. Arba nuo kėdės. Arba miegoti – pareinu namo, pamatau sofą ir iš karto į gulimą padėtį.

– Tai nenuostabu. Pas jus beveik neliko gyvybinių jėgų. Jūsų indas tuščias.

(more…)

KO LABIAUSIAI REIKIA VAIKAMS

KO LABIAUSIAI REIKIA VAIKAMS

Ar žinote ko labiausiai reikia vaikams? Mažiems berniukams ir mažoms mergaitėms?

Jiems reikia pakankamai patenkintos mamos – tokios, kuri mokėtų pasidalinti pasitenkinimu savo gyvenimu!

Tiesiog laimingos mamos čia neužtenka. Jeigu mama gyvena savo pasaulyje, palikusi vaiką auklei, tai ne tas varijantas kurio trokšta dukra ar sūnus. Ne, taip jie neišmoks patys užaugę tapti laimingais žmonėmis. Net jeigu ir be auklės, bet mama užsidariusi kambaryje su mobiliu telefonu ir ten visa laiminga – tai irgi neįkvėps vaikų gyventi laimingai. Vaikas turi kažkaip patekti į mamos gyvenimo scenarijų, kuris daro mamą laimingą. Štai kur „šuo pakastas“,

(more…)

VISKAS VISUOMET TURI PRASMĘ

VISKAS VISUOMET TURI PRASMĘ

Jeigu jau atrodo kad viskas žlunga, pagalvokime apie tai, kad:

Skausmas yra augimo etapas

Kartais durys užsidaro tik dėl to, kad atėjo laikas judėti. Galbūt išeiti iš ten kur esame ir judėti pirmyn, kitur. Ir tai labai gerai, nes dažniausiai niekur neiname kol nepriverčia aplinkybės. Kai užklumpa negandos, priminkime sau apie tai, kad skausmas visada turi tikslą. Judėkime tolyn nuo to, kas kelia mums skausmą, tačiau nepraleiskime pamokos, kurią jis neša. Tai, kad kovojame nereiškia pralaimėjimo. Kiekvienas žymus laimėjimas reikalauja atitinkamos kovos. Tai, kas gera, visuomet atima laiko. Likime kantrūs ir pasitikintys. Viskas susiklostys reikiamai: taip, ne akimirksniu, bet išsispręs.. Visada yra dvi skausmo rūšys – viena mus sužeidžia, o kita keičia. Bet tik tuomet, jeigu gyvenam, o nesipriešinam gyvenimui. Padėkime skausmui mus auginti.

(more…)

TURIU GARBĖS BŪTI SAVIMI

Stengdamiesi būti savimi, mes sukeliame susvetimėjimą daugeliui žmonių, bandydami pasiduoti kitų troškimams, mes sukeliame susvetimėjimą savyje (Klarisa Estes)

TURIU GARBĖS BŪTI SAVIMI

Aš svajojau visiems patikti, gyvenau dėl to, kad užsitarnaučiau aplinkinių pritarimą ir meilę. Kažkurią dieną aš supratau, kad nebenoriu.

Pirmiausia aš noriu patikti pats sau, gyventi taikoje ir harmonijoje su savo vidinėmis vertybėmis. Taip, tai visai nepatogu aplinkiniams – bet tai pateisinama kaina už teisę būti savimi.

(more…)