Visas pasaulis yra teatras… Šią Šekspyro frazę žino visi.

Tačiau nedaug kas prisimena jos tęsinį:

Visas pasaulis yra teatras.

Jame ir moterys, ir vyrai – visi aktoriai.

Jie turi savo pasirodymus,

Ir kiekvienas atlieka ne vieną vaidmenį.

Genialusis Šekspyras atrado, kad kiekvienas iš mūsų galime atlikti daugybę vaidmenų, kurie apibūdina mūsų unikalumą: viršininkas darbe, vairuotojas pakeliui namo, aistringas gerbėjas prie televizoriaus, netikęs valytojas savo kambaryje…

Vieni svarbesnių vaidmenų mūsų repertuare yra seksualiniai vaidmenys. Klausydamiesi, skaitydami ir tiesiog stebėdami kitus žmones, sužinome, kad galime būti: „seksualiniai čiužiniai“ ir „seksualiniai reguliuotojai“, „seksualiniai lavonai“ ir „seksualiniai žudikai“, „seksualinės pardavėjos“ ir „seksualinės provokatorės“, „seksualiniai tinginiai“ ir „seksualinės paleistuvės“… Seksualiniams vaidmenims apibūdinti naudojama daug metaforų, kurios leidžia trumpai ir talpiai „pagauti“ seksualinio elgesio specifiką.

Bet čia yra viena problema: yra aprašymas, bet nėra mokymo! Seksualinio elgesio nemokoma nei namuose, nei mokykloje. Skirtingai nei kitose gyvenimo srityse, kur nuo ankstyvos vaikystės sulaukiame komentarų – grįžtamojo ryšio – apie savo veiksmus, išvaizdą, manieras ir juos koreguojame („Merginos nesimuša!“, „Berniukai neverkia!“, „Taip elgtis jums netinka“, „Taip elgtis nepadoru“) seksualumo srityje mūsų elgesio niekas nekomentuoja. Ir mes tarsi sustingstame labai ankstyvame vystymosi etape. Ar tai, ką darome, yra gerai ar blogai? Teisinga ar neteisinga? Ar tai įmanoma ar ne? Dievas žino… O būna, kad profesorius palieka savo protingą gražią žmoną dėl namų tvarkytojos, nes lovoje ji yra profesorė, o žmona buvo išmokyta, kad «lady doesn’t move» – tikra ponia negali judėti lovoje…

Dėl skurdaus Seksualinių vaidmenų repertuaro griūna šeimos, vienas kitą mylinčių žmonių likimai staigiai keičiasi. Liūdna, bet kartu ir nuostabu – nes viso to galima išmokti! Jei mergina nemoka gaminti, o jos išrinktajam svarbu, kad ant stalo būtų naminis pyragas, ji išmoksta minkyti tešlą ir gaminti įdarą. Jei vyras pasako merginai: „Aš esu senas kareivis, Donna Rosa, ir aš nežinau meilės žodžių“, o jai reikia šių žodžių, jis išmoksta juos tarti. Jeigu…

Bet ką ten „jeigu“ – susitarti galima dėl visko, su sąlyga, kad supranti, kas esi ir kuo gali tapti. Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną gaminate tą patį patiekalą ir vaišinate juo savo žmoną/vyrą. Po kurio laiko ji/jis kauks ir arba eis valgyti kur nors kitur – į valgyklą, pas mamą, pas gimines, arba reikalaus, kad valgiaraštį paįvairintumėte. O sekse? Prisiminkite savo seksą su nuolatiniu partneriu. Ar jis išsiskiria savo įvairove ir kulinariniais malonumais, ar yra nuolatinis siūlomų patiekalų sąrašas? Ar bandėte jį pakeisti? Kaip manote apie maistą „iš šono“? Į visus šiuos klausimus reikia atsakyti sąžiningai. Ir tada pagalvokime: kokie seksualiniai vaidmenys mano repertuare?

Seksualiniai vaidmenys mūsų gyvenime atsiranda gana vėlai ir yra „pastatyti“ ant jau įvaldyto socialinio elgesio. Pabandykime aptarti standartinį, „bazinį“ socialinių ir seksualinių vaidmenų rinkinį, būdingą kiekvienam žmogui.

Taigi pirmiausia pakalbėkime apie moteris. Kas ji gali būti vyro atžvilgiu?

Apie ŽMOGIŠKUMĄ.

Prancūzijos ligoninė, chirurginis skyrius. Kambarys dviem. Vienoje lovoje aš, kitoje garbaus amžiaus, 86-erių, Madam Edite, užauginusi šešis vaikus ir čia atvykusi planiniam profilaktiniam žarnyno vėžio tyrimui. Tas tyrimas jai atiekamas ryte, o po pietų ateina gydytoja ir prisėdusi pasakoja apie rezultatus. „Madam, mes radome jūsų žarnyne vėžinį darinį ir, atsižvelgiant į gerą jūsų amžiuje sveikatos būklę, norėtume jį išoperuoti kitą savaitę, kad jūs ir toliau galėtumėte kokybiškai gyventi dar daug metų“. Madam išklausė tylėdama, palinksėjo ir nieko nepasakė. Gydytoja, pasėdėjusi su ja dar kelias minutes, pakilo ir išėjo iš kambario. Madam nuėjo į šalia lovos esantį krėslą, atsisėdo ir tyliai pravirko. Tuo metu tarpduryje sukinėjosi jauna, kokių 20-22-ejų, slaugytojos padėjėja. Ji akies krašteliu stebėjo mūsų kambarį. Gydytojai išėjus ji tuoj pat priėjo prie Madam ir pritūpė prie jos krėslo. Ji neklausė ar viskas gerai, nes matė ašaras, tačiau paėmė ją už rankos ir paklausė kaip galėtų paskambinti jos vaikams, kad ji galėtų pasikalbėti. Beje, Madam neturėjo mobilaus telefono. Madam, nusivalė ašaras ir pasakė savo sūnaus ir dukters, kurie gyvena arčiausiai vardus ir pavardes. Pagal juos galima rasti telefonus. Slaugytojos padėjėja trumpam išėjusi iš kambario, pakvietė vyruką slaugytoją, kuris, palikęs visus savo darbus, prisėdo prie Madam ir pradėjo su ja kalbėtis. Pirmiausia jis surado du Madam vaikus ir jiems paskambino. Po to jis pasakė, kad padarys viską, kad Madam dukra, kuri gali atvykti po pusvalandžio galėtų pasimatyti su Madam ir su ja pabūti, ir tai bus padaryta kaip išimtis, nes dėl COVID-19 ligoninėje lankymas yra griežtai draudžiamas. Visa tai vyko pusvalandžio bėgyje. Visai neužilgo atvyko Madam dukra, jos pasikalbėjo lankymo kambaryje ir Madam, grįžusi į kambarį atrodė rami ir susitaikiusi su situacija.

Mane ši mizanscena labai palietė. Tai buvo toks tikroviškas pavyzdys, kad žmogus yra svarbiausia. Kad jausmai neturi būti ignoruojami ir kad gydymo įstaigų užduotis ne tik diagnozuoti ir gydyti, bet taip pat ir užjausti, palengvinti sunkių žinių priėmimą. Ir dar – tai buvo didžiulės pagarbos senjorams pavyzdys. Nežinau kodėl, bet man atrodo aš savo gyvenime tai pamačiau pirmą kartą…

Kas apie mane: dvi savaites teko praleisti ligoninėje. Taip, liga, atrodžiusi kaip virškinimo sutrikimas, buvo giliau. Teko chirurgiškai pašalinti kažkokius per gyvenimą „pasidėtus“ dalykus, pradėjusius trukdyti. Tai buvo pirma mano gyvenime operacija su bendra narkoze. Va, mus visur lydi tie pirmi kartai. Buvo sunku. Bet kas sakė, kad gyventi lengva? Esu jau namuose, šeimos apsuptyje, taigi – gyvenimas tęsiasi. Vasara, tiesa, įsibėgėja, ir nors šie metai – Pasaulinio sirgimo (Covid fone) – metai, saugokime save, rūpinkimės savimi ir būkime kuo sveikesni!!!!

(iš asmeninių prisiminimų)