Category: Be Kategorijos

MŪSŲ SEKSUALINIAI VAIDMENYS

MŪSŲ SEKSUALINIAI VAIDMENYS

Visas pasaulis yra teatras… Šią Šekspyro frazę žino visi.

Tačiau nedaug kas prisimena jos tęsinį:

Visas pasaulis yra teatras.

Jame ir moterys, ir vyrai – visi aktoriai.

Jie turi savo pasirodymus,

Ir kiekvienas atlieka ne vieną vaidmenį.

Genialusis Šekspyras atrado, kad kiekvienas iš mūsų galime atlikti daugybę vaidmenų, kurie apibūdina mūsų unikalumą: viršininkas darbe, vairuotojas pakeliui namo, aistringas gerbėjas prie televizoriaus, netikęs valytojas savo kambaryje…

Vieni svarbesnių vaidmenų mūsų repertuare yra seksualiniai vaidmenys. Klausydamiesi, skaitydami ir tiesiog stebėdami kitus žmones, sužinome, kad galime būti: „seksualiniai čiužiniai“ ir „seksualiniai reguliuotojai“, „seksualiniai lavonai“ ir „seksualiniai žudikai“, „seksualinės pardavėjos“ ir „seksualinės provokatorės“, „seksualiniai tinginiai“ ir „seksualinės paleistuvės“… Seksualiniams vaidmenims apibūdinti naudojama daug metaforų, kurios leidžia trumpai ir talpiai „pagauti“ seksualinio elgesio specifiką.

Bet čia yra viena problema: yra aprašymas, bet nėra mokymo! Seksualinio elgesio nemokoma nei namuose, nei mokykloje. Skirtingai nei kitose gyvenimo srityse, kur nuo ankstyvos vaikystės sulaukiame komentarų – grįžtamojo ryšio – apie savo veiksmus, išvaizdą, manieras ir juos koreguojame („Merginos nesimuša!“, „Berniukai neverkia!“, „Taip elgtis jums netinka“, „Taip elgtis nepadoru“) seksualumo srityje mūsų elgesio niekas nekomentuoja. Ir mes tarsi sustingstame labai ankstyvame vystymosi etape. Ar tai, ką darome, yra gerai ar blogai? Teisinga ar neteisinga? Ar tai įmanoma ar ne? Dievas žino… O būna, kad profesorius palieka savo protingą gražią žmoną dėl namų tvarkytojos, nes lovoje ji yra profesorė, o žmona buvo išmokyta, kad «lady doesn’t move» – tikra ponia negali judėti lovoje…

Dėl skurdaus Seksualinių vaidmenų repertuaro griūna šeimos, vienas kitą mylinčių žmonių likimai staigiai keičiasi. Liūdna, bet kartu ir nuostabu – nes viso to galima išmokti! Jei mergina nemoka gaminti, o jos išrinktajam svarbu, kad ant stalo būtų naminis pyragas, ji išmoksta minkyti tešlą ir gaminti įdarą. Jei vyras pasako merginai: „Aš esu senas kareivis, Donna Rosa, ir aš nežinau meilės žodžių“, o jai reikia šių žodžių, jis išmoksta juos tarti. Jeigu…

Bet ką ten „jeigu“ – susitarti galima dėl visko, su sąlyga, kad supranti, kas esi ir kuo gali tapti. Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną gaminate tą patį patiekalą ir vaišinate juo savo žmoną/vyrą. Po kurio laiko ji/jis kauks ir arba eis valgyti kur nors kitur – į valgyklą, pas mamą, pas gimines, arba reikalaus, kad valgiaraštį paįvairintumėte. O sekse? Prisiminkite savo seksą su nuolatiniu partneriu. Ar jis išsiskiria savo įvairove ir kulinariniais malonumais, ar yra nuolatinis siūlomų patiekalų sąrašas? Ar bandėte jį pakeisti? Kaip manote apie maistą „iš šono“? Į visus šiuos klausimus reikia atsakyti sąžiningai. Ir tada pagalvokime: kokie seksualiniai vaidmenys mano repertuare?

Seksualiniai vaidmenys mūsų gyvenime atsiranda gana vėlai ir yra „pastatyti“ ant jau įvaldyto socialinio elgesio. Pabandykime aptarti standartinį, „bazinį“ socialinių ir seksualinių vaidmenų rinkinį, būdingą kiekvienam žmogui.

Taigi pirmiausia pakalbėkime apie moteris. Kas ji gali būti vyro atžvilgiu?

(more…)

Būti žmogumi

Būti žmogumi

Apie ŽMOGIŠKUMĄ.

Prancūzijos ligoninė, chirurginis skyrius. Kambarys dviem. Vienoje lovoje aš, kitoje garbaus amžiaus, 86-erių, Madam Edite, užauginusi šešis vaikus ir čia atvykusi planiniam profilaktiniam žarnyno vėžio tyrimui. Tas tyrimas jai atiekamas ryte, o po pietų ateina gydytoja ir prisėdusi pasakoja apie rezultatus. „Madam, mes radome jūsų žarnyne vėžinį darinį ir, atsižvelgiant į gerą jūsų amžiuje sveikatos būklę, norėtume jį išoperuoti kitą savaitę, kad jūs ir toliau galėtumėte kokybiškai gyventi dar daug metų“. Madam išklausė tylėdama, palinksėjo ir nieko nepasakė. Gydytoja, pasėdėjusi su ja dar kelias minutes, pakilo ir išėjo iš kambario. Madam nuėjo į šalia lovos esantį krėslą, atsisėdo ir tyliai pravirko. Tuo metu tarpduryje sukinėjosi jauna, kokių 20-22-ejų, slaugytojos padėjėja. Ji akies krašteliu stebėjo mūsų kambarį. Gydytojai išėjus ji tuoj pat priėjo prie Madam ir pritūpė prie jos krėslo. Ji neklausė ar viskas gerai, nes matė ašaras, tačiau paėmė ją už rankos ir paklausė kaip galėtų paskambinti jos vaikams, kad ji galėtų pasikalbėti. Beje, Madam neturėjo mobilaus telefono. Madam, nusivalė ašaras ir pasakė savo sūnaus ir dukters, kurie gyvena arčiausiai vardus ir pavardes. Pagal juos galima rasti telefonus. Slaugytojos padėjėja trumpam išėjusi iš kambario, pakvietė vyruką slaugytoją, kuris, palikęs visus savo darbus, prisėdo prie Madam ir pradėjo su ja kalbėtis. Pirmiausia jis surado du Madam vaikus ir jiems paskambino. Po to jis pasakė, kad padarys viską, kad Madam dukra, kuri gali atvykti po pusvalandžio galėtų pasimatyti su Madam ir su ja pabūti, ir tai bus padaryta kaip išimtis, nes dėl COVID-19 ligoninėje lankymas yra griežtai draudžiamas. Visa tai vyko pusvalandžio bėgyje. Visai neužilgo atvyko Madam dukra, jos pasikalbėjo lankymo kambaryje ir Madam, grįžusi į kambarį atrodė rami ir susitaikiusi su situacija.

Mane ši mizanscena labai palietė. Tai buvo toks tikroviškas pavyzdys, kad žmogus yra svarbiausia. Kad jausmai neturi būti ignoruojami ir kad gydymo įstaigų užduotis ne tik diagnozuoti ir gydyti, bet taip pat ir užjausti, palengvinti sunkių žinių priėmimą. Ir dar – tai buvo didžiulės pagarbos senjorams pavyzdys. Nežinau kodėl, bet man atrodo aš savo gyvenime tai pamačiau pirmą kartą…

Kas apie mane: dvi savaites teko praleisti ligoninėje. Taip, liga, atrodžiusi kaip virškinimo sutrikimas, buvo giliau. Teko chirurgiškai pašalinti kažkokius per gyvenimą „pasidėtus“ dalykus, pradėjusius trukdyti. Tai buvo pirma mano gyvenime operacija su bendra narkoze. Va, mus visur lydi tie pirmi kartai. Buvo sunku. Bet kas sakė, kad gyventi lengva? Esu jau namuose, šeimos apsuptyje, taigi – gyvenimas tęsiasi. Vasara, tiesa, įsibėgėja, ir nors šie metai – Pasaulinio sirgimo (Covid fone) – metai, saugokime save, rūpinkimės savimi ir būkime kuo sveikesni!!!!

(iš asmeninių prisiminimų)

IŠSIGYDYK VIDINES ŽAIZDAS

IŠSIGYDYK  VIDINES  ŽAIZDAS

ŽAIZDA KAUKĖ
Atstūmimas Užsidarymas savyje
Palikimas Priklausomybė
Pažeminimas Mazochizmas (emocinis/protinis)
Išdavystė Kontrolė
Neteisybė Griežtumas

Patyrę džiaugsmą būti savimi, tai yra pirmoji jų egzistavimo stadija, jie patiria skausmą dėl to, kad jiems neleidžiama būti savimi, – antroji stadija. Po to seka įsiūčio periodas ir maištas —trečioji stadija. Tada, kad sumažintų skausmą, vaikai susikuria naują asmenybę, kad taptų tokie, kokių jų nori kiti, – ketvirtoji stadija. Kai kurie žmonės lieka trečiojoje stadijoje visą savo gyvenimą; jie visada linkę veikti priešingai, yra pikti arba atsiduria bėdoje.
Trečiojoje ir ketvirtojoje stadijose mes sukuriame kelias kaukes (naujas asmenybes), kurias naudojame apsiginti nuo kančios, patirtos antrosios stadijos metu.
Kaukės stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio. Kaukė atspindi tam tikro charakterio žmogų, nes kiekvienai kaukei išsivysto daugybė įsitikinimų, veikiančių žmogaus požiūrį ir elgesį. Kuo gilesnė žaizda, tuo daugiau kentėsime ir tuo dažniau dėvėsime savo kaukę.
Mes dėvime kaukę tik tada, kai norime apsiginti. Pavyzdžiui, tie, kurie jaučia, kad įvykis buvo neteisingas, kurie smerkia save už buvimą neteisingais ar bijo, kad kiti smerks juos kaip neteisingus, dėvės griežtumo kaukę. Kitaip sakant, jie pasirenka griežto žmogaus elgesį.

Vidinę žaizdą galima palyginti su sena fizine žaizda tavo rankoje. Tu visada ignoravai šią žaizdą ir niekada jos neprižiūrėjai. Tiesą sakant, tau labiau patiko apvynioti ją tvarsčiu, kad nematytum. Tas tvarstis yra tolygus kaukei. Tu galvojai, kad gali apsimesti, jog nebuvai sužeistas. Dabar įsivaizduokime, kad nepaisant to, jog tavo ranka yra aptvarstyta, kiekvieną kartą, kai kas nors ją paliečia, tau skauda. Kažkas iš meilės paima tavo ranką, bet tu reaguoji šaukdamas: „Oi! Tu skaudini mane!“ Gali įsivaizduoti, kaip nustebs šis žmogus. Ar jis tikrai norėjo tave įskaudinti? Ne, nes jeigu tau skauda ranką, kai kas nors ją paliečia, tai tik dėl to, kad negydei savo žaizdos. Kitas žmogus nėra atsakingas už tavo kančią.

Kūnas yra toks protingas, kad jis visada randa būdą pranešti mums, ką turime išspręsti.

(more…)

KAIP SUPRASTI VAIKĄ IR JO EMOCIJAS?

KAIP SUPRASTI VAIKĄ IR JO EMOCIJAS?

Atrodo, kad emocijos – įgimtas dalykas, jaučiame ir tiek. Gebėjimas jausti, žinoma yra įgimtas, bet atpažinti, ką jaučiame, išmokstame vaikystėje. Augdamas vaikas sužino, kokie jausmai tam tikroje situacijoje yra tinkami („nieko nuostabaus, kad tau liūdna, kai mama išeina į darbą“), įgunda valdyti situacijas („matau, kad pyksti, bet muštis negalima“). 
Pirmieji ir svarbiausieji vaiko mokytojai yra tėvai. Vaiko ir tėvų santykiai nėra lygiaverčiai – tėvai visuomet turi daugiau galios formuoti santykį su vaiku nei jis pats. Tėvai padeda atpažinti emocijas, kai pats vaikas to padaryti nesugeba, ir intensyvūs išgyvenimai jį tiesiog užplūsta. Kokių pagrindinių dalykų vaikas išmoksta bendraudamas su tėvais?
Pirmiausiai – įvertinti, ar jį užplūdusios emocijos yra svarbios, vertos dėmesio. Jei tėvai ignoruoja nemalonius vaiko išgyvenimus („jokių baubų nėra, gana maivytis, gulk į lovą ir miegok”, – sako mama tamsos bijančiam vaikui ir užgesina šviesą), šie išmoksta atvirai nerodyti jausmų, prisiderinti prie tėvų reakcijos. Tai nereiškia, kad vaikas išmoks nebijoti – jis net nesuvoks, kad tamsoje jį užplūdęs jausmas yra baimė. Tačiau tinkama tėvų reakcija į vaiko baimę (jos priėmimas, pripažinimas), ilgainiui išmoko vaiką atpažinti tokius ir dar sudėtingesnius jausmus, juos išgyventi ir susiklosčiusią situaciją spręsti iš esmės, nenuneigiant. Taip yra ugdomas saugumo jausmas, kuris vėliau, bendraujant su bendraamžiais padeda išlikti objektyviu ir atskirti intensyvias ir sudėtingas emocijas. 
Tėvai, būdami labiau patyrę už savo vaiką, padeda jam susigaudyti užplūdusiose emocijose („tu liūdi dėl suplėšyto žaislo, nes tau jis labai patiko“) ir kaip elgtis toliau (susiūkim ir jis bus kaip naujas). Taigi, čia svarbu įvardinti tai, ką vaikas jaučia ir kokius jausmus sukelia kitiems vaiko elgesys („sesė labai apsidžiaugs, jeigu tu pasidalinsi su ja saldainiais“). Dažnai girdėdamas tai, vaikas ima dažniau atkreipti dėmesį į savo ir kitų jausmus, ikimokyklinukai ima suprasti ką patys jaučia, o paaugliai tampa jautresni aplinkiniams.
Bendraamžių grupėje vaikų santykiai yra lygiavertiški. Tarpusavyje jie vienas kito išgyvenimus supranta geriau nei tėvai ar broliai seserys, nes turi tuos pačius supratimus apie pasaulį, drauge patiria tas pačias emocijas.
Emocijų rodymo taisyklės dažnai priklauso nuo aplinkos. Tėvams vaikai daugiau linkę atsiverti ir atskleisti žymiai stipresnius savo išgyvenimus: pyktį, liūdesį, nerimą. Bendraamžių tarpe vaikai augdami išmoksta slėpti emocijas, kad išvengtų pašaipų. Taip susiformuoja viešasis „aš“, kuris nebūtinai turi sutapti su tikruoju „aš“. Tai kartu yra ir teigiamas būdas išmokti reguliuoti savo emocijas, išmokti sulaikyti savo pykti, tapti grupės dalimi, derėtis, ieškoti sutarimo. 
Bendraamžių apsuptyje taip pat vaikai išmoksta teikti vienas kitam paramą, ypač jau paauglystėje, kai tokios paramos mažiau gaunama iš tėvų. Paaugliška draugystė išmoko vertinti pasitikėjimą, moko užmegzti ir išlaikyti draugiškus santykius, tinkamu būdu išreikšti rūpestį, pritarimą, simpatiją.


KAIP PADĖTI?
1. Patiems kalbėti apie savo jausmus. Pripažinti, kad jaučiatės visaip, ne tik puikiai.
2. Atspindėkite vaiko emocijas, pasitikslindami ar neklystate: „atrodai liūdnas, nusiminęs..“ ar sutinki, kad kažkas tave slegia? Stebėkite kūno kalbą, nes ji geriausiai pasako apie jausmus. 
3. Pasidalinti būdais kaip nusiraminate patys (išeinu pasivaikščioti, išgeriu arbatos..)
4. Pasiūlyti būdų kaip galėtų vaikas išreikšti savo emocijas ir pasijausti geriau (nupiešti piešinį, apsikabinti, pasiklausyti muzikos, išsimaudyti vonioje ir pan.)
5. Reaguodami į vaiko jausmus, vengti negatyvių vertinimų (ar tau kada nors buvo gerai?), moralizavimo (kaip tu galėjai šitaip elgtis), problemos sumenkinimo (nusiramink, viskas bus gerai).
6. Būti šalia, kai vaikas išgyvena stiprius jausmus. Išklausyti, kartu ieškoti sprendimo. 
7. Nebauskite vaiko už jo jausmus. Visi jausmai yra geri, netinkamas gali būti elgesys.


Svarbu suvokti, kad jūs negalite kontroliuoti vaiko jausmų, negalite pakeisti jo požiūrio į pasaulį, bet to ir nereikia. Viskas, ką jūs galite – tai mokyti atpažinti jausmu bei skatinti atsakomybę už elgesį.
Jeigu ignoruosite vaiko įniršį arba rėksite ant jo, arba nusileisite vaiko reikalavimams, jis žinos kaip jus valdyti ir pasiekti tai, ko nori. 

AUKSINIAI GYVENIMO PRINCIPAI

AUKSINIAI GYVENIMO PRINCIPAI
Auksiniai gyvenimo principai
1. Veidrodžio principas. Prieš teisiant kitus, verta pažvelgti į save.
2. Skausmo principas. Įžeistas žmogus pats skaudina kitus.
3. Aukštesnio kelio principas. Pakylame į aukštesnį lygi, kai imame bendrauti su kitais geriau nei jie su mumis.
4. Bumerango principas. Padėdami kitiems, mes padedame sau.
5. Plaktuko principas. Niekada nesinaudokite plaktuku, kad priplotumėte uodą ant kaimyno kaktos.
6. Mainų principas. Vietoj to, kad „statytume kitus į vietą“, „pastatykime“ į jų vietą save.
7. Mokymosi principas. Kiekvienas žmogus, kurį sutinkame, potencialiai gali mus kažko išmokyti.
8. Charizmos principas. Žmonės domisi tuo, kas domisi jais.
9. Dešimties balų principas. Tikėjimas geriausiomis žmonių savybėmis, paprastai, skatina juos tas savybes ir pademonstruoti.
10. Konfrontacijos principas. Pradžioje pasirūpinkite pačiais žmonėmis ir tik po to pradėkite su jais konfrontuoti.
11. Akmens uolos principas. Pasitikėjimas – bet kokių santykių pagrindas.
12. Lifto principas. Bendravimo procese, mes galime žmones kelti į viršų arba nuleisti žemyn.
13. Situacijos principas. Niekada neleiskite sau situaciją įvertinti labiau nei pačius santykius.
14. Bob’o principas. Kai Bob’as turi problemų su visais, pagrindine problema, paprastai, yra pats Bob’as.
15. Prieinamumo principas. Lengvumas santykyje su savimi pačiais padeda lengvai šalia mūsų jaustis ir aplinkiniams.
16. Apkasų principas. Kai ruošiatės mūšiui, išsikaskite sau tokį apkasą, kad jame lengvai galėtų tilpti ir draugas.
17. Žemdirbystės principas. Santykius reikia kultivuoti.
18. Šimtas vieno procento principas. Atrasti 1 procentą su kuriuo sutinkame ir nukreipti 100 procentų savo pastangų į jį.
19. Kantrumo principas. Keliauti drauge su kitais tenka lėčiau nei vienam, tačiau – drauge nukeliausite toliau nei keliaudami vieni.
20. Šventės principas. Tikrus draugus pažįstame ne tik tada, kai ištinka bėdos, bet ir iš to, kaip jie džiaugiasi, kai mums sekasi.
21. Draugystės principas. Esant lygioms galimybėms ir sąlygoms žmonės sieks dirbti su tais, kas jiems patinka; esant nevienodoms sąlygoms, žmonės vis tiek stengsis dirbti su tais, kas jiems patinka.
22. Bendradarbiavimo principas. Bendras darbas didina bendros pergalės tikimybę.
23. Pasitenkinimo principas. Esant nuostabiems santykiams, tam, kad patirtų pasitenkinimą, abiem pusėm pakanka tiesiog būti drauge.