You are currently viewing KUR GYVENA LAIMĖ?

KUR GYVENA LAIMĖ?

“Gyvena Sibire tokia raudonplaukė moteris Svetlana Kazina. Prieš 20 metų, būdama 29, ji susirinko savo abu vaikus ir išvažiavo gyventi į Altajaus kalnus. Vaikai užaugę sugrįžo atgal į miestą, o Svetlana liko gyventi kalnuose.

Prieš metus ji pasidalino gražiomis mintimis:

Pirma. Ligos užpuola ne dėl to, kad ekologija bloga, vanduo nešvarus, maistas plastmasinis ir per mažai judame. Anaiptol!

Ligos užpuola ne dėl to, kad gyvenate kaime ar mieste. Patikėkite, žmogaus organizmas – idealiai prie bet kokių sąlygų ir bet kokio maisto prisitaikanti mašina. Štai mes, kaimo gyventojai, negalime valgyti jūsų prėsko miestietiško maisto, gerti jūsų vandens ir kvėpuoti jūsų oru. Tačiau ne dėl to, kad visa tai užteršta. O dėl to, kad jie kitokie. Neįprasti mūsų organizmui.

O jūs, atvykę pas mus į kalnus, irgi viduriuojate, atsiprašant, nuo mūsų šaltinių ir upelių vandens, nuo karvės pieno, avienos ir viso kito. Ir nuo slėgio, būdingo mūsų aukštikalnėms, jūsų galvos treška kaip arbūzai. Tačiau nei mieste, nei kalnų kaime nėra blogai. Tiesiog mes gyvename skirtingose aplinkose. Jūs adaptuoti miestui, mes – kalnams. O kalnuose sergama ne mažiau nei didmiesčiuose, patikėkite. Kaip ir miestuose pakanka ilgaamžių žmonių.

Antra. Jeigu žmogus gyvena harmonijoje su gamta, meldžiasi, medituoja, užsiima joga, valgo daigintus grūdus, pasidaro Jėzaus ar deivės Kali šukuoseną ir aukoja našlaičių prieglaudoms, tai dar nereiškia, kad jis išgyvens 100 metų ir niekada nesusirgs. Anaiptol!

Iš kur jūs ištraukėte, kad jeigu gyvensite ant jūros kranto, sėdėdami lotoso poza – niekada nesusirgsite?

Kad jūs žinotumėte, kiek aš palaidojau draugų, kurie laikėsi išimtinai sveiko gyvenimo būdo! Išimtinai ir griežtai sveiko! Tarp jų yra sportininkų, gydytojų, žiniuonių ir žmonių, kurie ištisą parą užsiėmė dvasiniu augimu. Nerūkančių, negeriančių, nesikeikiančių… Juos sudegino vėžys…

Jūs niekada nesuprasite, kodėl ateina liga. Liaukitės svaidytis tokiais žodžiais kaip „dieta“, „negalima“ ar „nuodėmė“. Tai neprailgins jūsų gyvenimo. Nes liga slypi ne kūne, visos ligos – galvoje!

Dėl to gyvenkite, jausdami iš to malonumą. Viską darykite, jausdami malonumą!

Išmokite pagaliau valgyti tai, kas jums patinka, o ne tai, kas naudinga. Ir būtent valgyti, o ne ryti.

Negalite mesti rūkyti? Nemeskite. Tačiau rūkykite su malonumu, be sąžinės graužimo. Nereikia mesti rūkyti. Reikia nenorėti rūkyti. O draudimai visada duoda atvirkščią rezultatą.

Meskite velniop nemėgstamą darbą arba išmokite patirti malonumą iš jo, kad ir koks tasai darbas bebūtų.

Liaukitės vaikytis madų ir neapsimetinėkite, kad esate baisiai dvasingos asmenybės. Baisu žiūrėti į socialinius tinklus. Kur bepažvelgsi – visur piešiniai su trečiąja akimi, In-Jan, mandalomis. Ką beatsiversi – visur išmintizmai, lamų, guru, staiga nei iš šio, nei iš to labai protingais tapusių aktorių ar niekada neegzistavusių išminčių aforizmai.

Pasižiūri į visai tai ir galvoji: kaip aš čia apskritai pakliuvau, kaip man pavyko įsitrinti į tokių dvasingų asmenybių tarpą? Jei atvirai, kartais šleikštu nuo tokių „dvasingų“ anketų, už kurių dažniausiai slypi paprasti ir normalūs žmonės, kaip ir mes visi, su spuogais, kariesu, kaimynais, giminaičiais, nelaiminga meile ir t.t. Būkite tokiais, kokie esate! Būkite savimi!

Užsiimkite tuo, kuo norite, kuo svajojote užsiimti nuo vaikystės. Išmokite groti gitara, pianinu, slidinėti kalnų slidėmis, piešti akvareles, dėlioti mozaikas, lipdyti iš molio. Nėra žmonių, kurie neturėtų kūrybinių gabumų, aš jums tai kaip dailininkė sakau. Nereikia svajoti apie motociklą, reikia jį nusipirkti! Nereikia kaupti ir sandėliuoti svajonių, jos prašvinksta ir supelija smegenų užkaboriuose.

Visada svajojote apie kalnus, tačiau kankinatės ofise? Keliaukite į kalnus. Gyvenate kalnuose, o norisi kamuotis ofise? Keliaukite į miestą. Viskas jūsų rankose.

Patinka vienuma? Pabūkite vienas, jausdamas iš to malonumą. Bijote vienatvės? Eikite į žmones.

Suraskite džiaugsmo ir pasitenkinimo viskame aplinkui. Netgi ten, kur to malonumo, atrodytų, negali būti.

O svarbiausia – žmonės, gyvenimo būdas turi būti ne sveiki, o laimingi!

Ir apskritai aš dabar jums atskleisiu pačią svarbiausią gyvenimo ir gyvenimo prasmės paslaptį: gyvenimo prasmė neegzistuoja!

Yra tiesiog gyvenimas. Rytas, diena, vakaras, naktis ir vėl rytas. Yra planeta, žmonės, augalai ir gyvūnai. Paprastos dienos ir šventės. Laimės ir bėdos. Ir yra mirtis. Ji ateina bet kuriuo laiku, bet kokiame amžiuje. Tai ar turime laiko gyventi svetimomis svajonėmis, kitų mums įbruktomis idėjomis ir visuomenėje priimtomis normomis?

Gyvenkite, jausdami malonumą ir neieškokite susirgimų ir mirčių priežasties tarp giminaičių ir žymių aktorių. Šito suprasti mums neduota. Tačiau duotas gyvenimas. Ir jį reikia nugyventi su džiaugsmu. Netrukdant džiaugtis kitiems. Ir netgi padedant.

O jeigu jums taip patinka ieškoti gyvenimo prasmės, tai galite laikyti ja būtent šį dalyką – gyvenimą su džiaugsmu.

Ir dar. Visa tai nereiškia, kad ieškoti – blogis. Jeigu jums tai teikia džiaugsmą – ieškokite į sveikatą. Tačiau tie patys mano giminaičiai, draugai ir svetimi žmonės, kuriuos palaidojau, mirdami prisipažino: „Štai aš visą gyvenimą kažko ieškojau, kažką dariau, kažkur lėkiau, o svarbiausias dalykas buvo panosėje. Mylimi žmonės. Ir viso to, ką norėjau su jais daryti, aš jau niekada nepadarysiu…“

Labai prašau, nepamirškite: laimė ne kaime ar mieste, ne kalnuose ar slėniuose, laimė – galvoje! Gyvenkite, kaip norite ir nelyginkite savo laimės su kitų laime. Vis tiek jūsų laimės niekas nesupras.”

Tekstas iš interneto platybių