Knygos „TRENIRUOK SAVO DRAKONUS“ autorius yra garsus amerikiečių psichologas Jose Stevens. Jis sukūrė metodiką, leidžiančią žmonėms nustatyti giliausias savo problemas ir pašalinti kliūtis, trukdančias laimingam, harmoningam gyvenimui.
Pagrindiniai knygos veikėjai yra septyni drakonai. Tai nėra mitinės būtybės, bet baime pagrįsti elgesio atsakai, „asmeninės kliūtys“. Tai yra: godumas, arogancija, nekantrumas, užsispyrimas, savęs nuvertinimas, polinkis į kankinystę ir savęs sunaikinimas.
J. Stevensas juos sustatė poromis:
- arogancijos drakonas stovi šalia savęs žeminimo drakono,
- nekantrumo drakonas – su kankinystės drakonu,
- godumo drakonas – su savęs sunaikinimo drakonu,
- septintasis drakonas – užsispyrimo drakonas – sugeba sutarti su kiekvienu iš šešių ankstesnių.
Visi šie monstrai yra gudrūs ir klastingi, jie meistriškai slepiasi mūsų sielose.
Perskaitę knygą, galime prisijaukinti savo drakonus ir panaudoti jų galią savo naudai. Pabaisos nustos trukdyti mūsų vidiniam augimui ir netgi padės realizuoti savo galimybes.
Neįmanoma pakeisti savęs, neatsikratant vidinių baimių. Susidurti su savo baimėmis reiškia pažvelgti į tamsią, niūrią savo gelmę. Ir ne tam, kad pajustume gailestį, gėdą ar kaip tik įsitrauktume į puikybę, o tam, kad išlaisvintume joje uždarytas potencialias gyvybės jėgas.
Pirmasis pratimas: pradėkime dialogą su savo vidiniu kritiku
Išmokime mesti iššūkį vidiniam balsui, kuris mus kritikuoja. Pradėkime su juo dialogą ir klausykime visko, ką jis sako. Leiskime sau jaustis pasipiktinusiu balsu, kuris menkina, užuot jo bijojęs. Priartėkime prie jo žodžių filosofiniu požiūriu. Paklauskime savęs: „Kas aš esu, kai šis balsas tyli?”
Puikus būdas pasiekti sėkmės šiuo klausimu yra dienoraštis su užrašais apie atliktą darbą arba tiesiog užrašų knygelė. Skirkime laiko užrašyti viską, ką nori pasakyti šis kritikuojantis balsas. Neslėpkime nieko nuo savęs. Leiskime jam nesakyti nieko protingo ir mesti į mus tik purvą – rašykime viską iš eilės. Nereikia jo sustabdyti, bet nustatykime sąlygą kalbėti tik antruoju asmeniu. Ir rašykime į sąsiuvinį lygiai taip pat: vietoj „aš keistuolis“ parašykime „tu esi keistuolis“. Po to atsakykime jam (tam vidiniam kritikui) taip, kaip kalbėtume gatvėje atsakydami į patyčias: „Na ir kas?“
Antras pratimas: švęskime savo sėkmę kasdien
Prieš eidami miegoti naktį, sudarykime bent trijų, o dar geriau septynių dalykų, kuriuos šiandien padarėme ypač gerai, nesvarbu, kokia buvo bloga diena, sąrašą..
Automatiškai turėsime tendenciją pažymėti įvykius, kurie tą dieną buvo neigiami. Tai mūsų senas drakono primestas įprotis. Parodykime valią, atitraukime savo dėmesį nuo šio įpročio ir praktikuokime sutelkti dėmesį į dalykus, iš kurių išėjome nugalėtojais. Iš pradžių tai pareikalaus rimtų mūsų pastangų ir gali atrodyti net neįmanoma. Neatsitraukime. Po savidrausmės laikotarpio viskas vyks daug lengviau. Būkime atkaklūs. Galų gale mums pasiseks.
Trečiosios pratybos: įrašykime ir klausykime savęs priėmimo
Šis procesas reikalauja daug drąsos. Pirmiausia sudarykime sąrašą kelių draugų ar šeimos narių, kuriuos žinome, kad tikrai mylime ir kurie tikrai nori mums padėti. Tada paduokime jiems tuščią laikmeną ir paprašykime, kad jie užrašytų savo mintis, kodėl jmes jiems rūpime ir patinkame. Surinkime visų, esančių mūsų sąraše, mintis šioje laikmenoje. Įrašę kuo daigiau, klausykime visos jos – jei turime drąsos tai padaryti. Kai rasime jėgų klausytis įrašų nuo pradžios iki pabaigos be ašarų, nesusigundžius baime ir gėda, žengsime didelį žingsnį į priekį atsikratydami drakono. Pabaisa, žinoma, bandys priversti pamesti įrašus, sulaužyti aparatą kuriuo klausomės ar užsiimti kitomis sabotažo formomis. Neleiskime jam mūsų sustabdyti.
Ketvirtos pratybos: sukurkite santykį su savo atspindžiu veidrodyje
Drąsiai žiūrėkime į save veidrodyje, kol esame apsirengę. Palaipsniui mokykimės žiūrėti į save veidrodyje be drabužių. Pažvelkime sau į akis. Iš pradžių tai mums atrodys tikra kančia. Įgykime jėgų ir kantrybės. Paklauskime savęs: „Kokią teisę aš turiu teisti šį asmenį, jo kūną?” Veidrodyje esantis žmogus yra tarsi subtilus augalas. Jam reikia vandens, saulės spindulių, priežiūros, o ne griežtos dietos. Paprašykime veidrodyje atleidimo už visus prievartos veiksmus ir prievartos metus. Verkime su juo. Galbūt kai kurie veidrodyje esančio žmogaus bruožai, kurių mes ypač nekenčiame, iš tikrųjų yra tai, kas mums primena mūsų tėvus ar vyresnes seseris ir brolius. Galime jaustis pikti ant jų, kad jie tiek prašo mūsų ir grąžina tiek mažai mainais. Leiskime sau šį nemalonumą, bet nenukreipkime jo į save. Po pykčio ateis liūdesys, po to palengvėjimo ir atleidimo jausmas. Bet tegu jie eina savo keliu, lėtai, nebandykime jų skubinti.
Kūrybinio darbo su veidrodžiu siūlomos galimybės yra begalinės. Išbandykime šią patirtį patys, pradedant trumpais dialogais su savo apmąstymais ir palaipsniui didinant jų trukmę..
Penktas pratimas: priimkime komplimentus su nuoširdžiu dėkingumu
Atmesdami mums pasakytus mandagumo žodžius, negirdėdami, ignoruodami kitų išsakytą mūsų nuopelnų pripažinimą, mes pasiduodame savęs žeminimo slibino įtakai mums. Pabaisa siekia išsaugoti nusistovėjusią daiktų tvarką, atsiribodama nuo visko, kas mus supa. Atkreipti dėmesį ir priimti komplimentus, kurie yra susiję su jumis, slibinui yra mirtina..
Išmokti priimti komplimentus iš savęs dažnai būna sunkiau, nei juos išgirsti iš kitų. Mes esame įpratęs neigti viską, ką girdime iš savęs, todėl mūsų komplimentai, skirti sau, mūsų akyse neturi jokios vertės. Šį procesą pakeisti taip pat sunku, kaip įkopti į Everesto kalną, tačiau tai galima ir reikia padaryti..
Šešta mankšta: rizikuokime kiekvieną dieną
Kadangi savęs nuvertinimo drakonas yra nepaprastai gudrus ir nukreipia visas pastangas ištrinti mūsų profilį iš gyvenimo paveikslo, turime jam duoti visas įmanomas opozicijas ir stengtis, kad mūsų įvaizdis būtų kuo aiškesnis. Tai reiškia, kad gyvenime turėtumėme imtis visko, kas iki šiol liko nežinoma: išmokti šokti, imtis naujo, įdomaus darbo paieškų, išbandyti savo jėgas slidinėjimo, čiuožimo ledu metu – kas tik šauna į galvą. Pradžia, mokanti giliai kvėpuoti, yra ypač svarbi, nes, kaip mes galime prisiminti, savęs nuvertinimo slibinas siekia, kad mūsų kvėpavimas būtų paviršutiniškas ir neišsamus. Viešas kalbėjimas čia yra neįkainojamas, verčiantis pripildyti plaučius oro daug daugiau nei įprasta. Įgydami patirties dalykuose, kurie iki šiol mums buvo nežinomi, mes praplėtėme savo arsenalą, skirtą nugalėti drakoną. Venkime varžybų ir užsiėmimų, verčiančių mus palyginti save su kitais. Tokia patirtis kelia didelę riziką ta prasme, kad drakonas gali lengvai nugalėti mane ir paversti pasiektus rezultatus visišku nesėkme. Vienas mano klientas rizikavo pats paprašęs labai patrauklios moters pasimatymo. Jam buvo atsisakyta ir jis buvo pasirengęs tai priimti kaip papildomą savo nepilnavertiškumo įrodymą. Atidžiai išnagrinėjęs įvykį, jis suprato, kad būdas, kuriuo jis paprašė moters sutikimo susitikimui, savaime paruošė neigiamą atsakymą. Sunku buvo pripažinti, bet būtina.
Septintas pratimas: būkime iniciatyvūs ir priimkime sprendimus
Kai savęs nuvertinimo slibinas linkęs padaryti mus pasyviu, mūsų gebėjimas priimti sprendimus ir bet kokia veikla sumažės. Todėl turime pasinaudoti kiekviena proga prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimą. Jei norime būti įdarbinti konkurso būdu, nedelsdami paskambinkime arba susisiekime su įmonės direkcija, paimkime iš jų prašymo formas ir įveskime savo asmens duomenis. Neatidėliokime. Nuostabu, kiek žmonių, užpildę visus būtinus dokumentus dalyvauti konkurso atrankoje, atsilaiko iki paskutiniųjų ar net patys negali jų išsiųsti. Jie neturi jėgų žengtiti į priekį.
Ištrauka iš knygos „Treniruok savo drakonus” (Jose Stevensas)