1. Išmokime „kaifuoti“ nuo blogo oro, stovėjimo eilėse, problemų, bet kokio taip vadinamo negatyvo. Toks tarsi „mazochizmas“ palaipsniui išvaikys absoliučiai visus debesis virš mūsų galvos, mūsų pasaulis taps saulėtas ir giedras. Reikėtų nebent tik susimąstyti kokia gi nauda pasireikš tas vienas ar kitas kelyje pasitaikęs „akmuo“ ar nepalanki aplinkybė. O kad taip ir bus – įsitikinsime nuolat.
2. Kai mes nustosime tik norėti, bet būsime pasiruošę turėti – tuomet tai ir gausime.
3. Visų sunkiausia – mokėti laukti, išlaikant padėties šeimininko ramybę. Būtina išmokti išlaikyti šį išmėginimą vadinamą „pauze“, kai nieko nevyksta.
4. Piktindamiesi kuo nors arba ką nors keikdami – vyriausybę, valdininkus, futbolininkus, meteorologus, kolegas, kaimynus, artimuosius, nekalbant jau apie vaikus – mes transliuojame į Pasaulio veidrodį tai, ką tuoj pat gauname kaip atspindį savo realybėje. Ar tokio vaizdo norėjome?
5. Leisti sau būti pačiu savimi – tai reiškia priimti save netobulą. Leisti kitam būti kitokiu – tai reiškia nuimti visus savo lūkesčius jo atžvilgiu. Rezultatas- konfliktas, kuriame vienas nori to, ko kitas neturi, negali, nemoka arba jam tai nepriimtina, išsisprendžia savaime.
6. Mūsų aplinka, realybė – tai tarsi „filmas“, kurį nuolat kuriame savo mintimis, jausmais, įsivaizdavimu. Ką piešiame – tą ir matome. Viena maža problema: mes mėginame piešti tai ką matome… Suprantate skirtumą?
7. Stebuklai įvyksta tuomet, kai mes pakeičiame savo stereotipinį mąstymą: nustojame galvoti apie tikslų siekimo priemones, bet koncentruojamės tik į tikslą.
8. Jeigu mums atrodo kad mes „ne iš šio pasaulio“ arba kad su pasauliu kažkas ne taip, reiškia kad mes jau beveik prabudome – o tai yra nuostabu.
9. Jeigu mes atkakliai ir nenuilstamai mintyse „suksime“ savo kinojuostą ir žingsniuosime link savo Tikslo, realybė anksčiau ar vėliau sutaps, tai tik laiko klausimas. Tiesiog tokie dėsniai, tokia realybės savybė – sutapti su mūsų mintimis. Ne tik mes priklausom nuo realybės, bet ir ji nuo mūsų. Klausimas tik vienas – kieno rankose INICIATYVA.
10. Vieno dalyko mes niekada neturėtume daryti – tai nusivilti savo gyvenimu. Mes neturime galvoti, kad jis nevykęs. Jokiame amžiuje neturime taip galvoti. Viskas šiame gyvenime ne šiaip sau. Ir viskas iš tiesų tik prasideda – nesvarbu kokiu laiku, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis ar sąlygomis.
Versta iš „Realybės transerfingas“.
