Sėkmingų žmonių įpročiai

(ištraukos iš Brian Tracy knygos “Suvalgyk šitą varlę”)

Sėkmingų žmonių įpročiai

Nuo seno kalbama, kad jeigu kiekvieną rytą atsikėlę jūs pirmiausia suvalgysite gyvą varlę, tai visą likusią dieną praleisite įsitikinę, jog tai buvo blogiausias dalykas, kuris galėjo tądien atsitikti.

Jūsų „varlė” – tai didžiausias ir svarbiausias darbas, kuris greičiausia bus atidėtas ilgam, jeigu nieko nedarysite šiandien. Šiuo metu tai yra tas vienintelis dalykas, kuris padarys didžiausią įtaką jūsų gyvenimui ir sėkmei.

Taip pat sakoma: „Jeigu jūs privalote suvalgyti dvi varles, tai pradėkite nuo bjauresnės.”

Kitaip tariant, jeigu turite atlikti du darbus, pradėkite nuo didesnio, sunkesnio ir svarbesnio. Įpraskite pradėti darbą iš karto ir tik pabaigę jį pereikite prie kitų užduočių.

Paskutinė pastaba: „Jeigu jau turite suvalgyti gyvą varlę, neverta ilgai sėdėti ir spoksoti į ją.” Puikiai atlikto darbo bei didelio produktyvumo paslaptis- tai įprotis kiekvienos dienos pradžioje pirmiausia imtis savo pagrindinės užduoties. Jums turi tapti įprasta prieš atliekant kokius nors reikalus daug nemąstant „suvalgyti varlę”.

Jūs iš tikrųjų galite išsiugdyti teigiamą priklausomybę nuo endorfinų; dėl jų pasidaro aiškiau, atsiranda pasitikėjimas savimi ir savo kompetencija. Kai tik atsiras ši priklausomybė, beveik nesusimąstydami pirmiausia savo gyvenime imsitės svarbesnių darbų ir projektų. Jūs tapsite priklausomi, gerąja šio žodžio prasme, nuo sėkmės ir atsidavimo.

Jūs turite neribotų galimybių įgyti naujų įgūdžių, įpročių bei gebėjimų ir ištobulinti juos. Jeigu nuolat mokysitės nedelsti, greitai atlikti svarbiausius darbus, išvažiuosite į savo gyvenimo bei karjeros greitkelį ir iki pat galo nuspausite akceleratoriaus pedalą.

Suvalgykit šitą varlę!

(daugiau…)

APIE TAI KAS ESAM, NORS NEŽINOM

APIE TAI KAS ESAM, NORS NEŽINOM

Jų dialogas visada buvo kaip riksmas, nors jie kalbėdavosi visai inteligentiškai, beveik pašnibždomis.
“Paklausyk, sūneli….”
“Mama! Prašau, nepradėk”
“Aš tave myliu”
“Aš žinau”
“Bet aš noriu, aš turiu tau pasakyti….”
“Neturi”
“Man reikia paaiškinti…”
“Nereikia”
“Aš jaudinuosi dėl tavęs!”
“Nesijaudink”
“Aš noriu prisibelsti…”
“Nereikia, man skauda”
“Prisimeni, Sent Ekziuperi :”Mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome”?
“Mama, tik nereikia patoso, gerai?”
“Kodėl, nu kodėl tu visą laiką užsisklendi nuo manęs?”
“Iki, mama”
Taip jie ir kalbėdavosi – kai kada garsiai, kai kada be žodžių, savo viduje. Ji stengėsi rasti tinkamus žodžius, klasikų citatas, gyvenimo pavyzdžius, tačiau visos jos pastangos suduždavo į kurčią nesupratimo sieną. Kartais jai atrodydavo, kad jie bendrauja lyg per mažą langelį, kaip kalėjime per trumpalaikį pasimatymą. “Mama, iki” – ir viskas, langelis užsitrenkia, ir galima muštis, daužytis į šitą sieną – jis neišgirs. Nenori girdėti. Tai buvo skaudu, bet ji nei kartelio neleido pasireikšti savo tikriesiems jausmams. Juk tai galėjo jį užgauti, o ji visada rūpinosi, kad visiems aplinkui būtų gera. Ir dar ji bijojo, kad jis gali įsižeisti, ir tada net tas mažas langelis nebeatsiidarys, o tai reikštų ” visai viskas” ir “daugiau niekada” – šito ji bijojo labiau už viską pasaulyje. Jos skausmas – tai tik jos skausmas, reikia paprasčiausiai pakentėti. Ji buvo labai kantri.

(daugiau…)

ŠEIMA – KAS TAI YRA IR KAS NE?

ŠEIMA - KAS TAI YRA IR KAS NE?

Visų mūsų bendra kilmė – šeima. Į pasaulį mes paprastai ateiname šeimoje. Todėl, galima sakyti, kad už savo buvimą žmogumi esame dėkingi šeimai.

Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs gilius ir nuostabius žodžius: „Iš daugybės kelių šeima yra pirmasis ir svarbiausias. Tai bendras kelias, bet ir ypatingas, absoliučiai nepakartojamas, kaip nepakartojamas yra ir kiekvienas žmogus.“

Šeima – tai nuolatinis judėjmas, ir jeigu tik sustosime, nustosime investuoti į santykius, šokis baigsis, o stagnacija ir rutina tuoj pat sukels problemų. Pamąstykime, kas mums yra šeimyninis gyvenimas? Mokslas? Darbas? Menas? O gal rutina? Žinoma, tai mokslas. Ir jo reikia mokytis. Niekada vertingi dalykai neateina savaime. Viską reikia „išnešioti“, išlaukti, subrandinti. Juk vaisiai ant medžių turi prinokti, kad būtų valgomi ir skanūs, juk kūdikis nešiojamas 9 mėnesius, ir net gi sriubą mes verdame tam tikrą laiką, sudėdami ingredientus ir prieskonius tam tikra seka. Tas pats ir su šeima.

Keturi šeimyninio gyvenimo tikslai

Remiantis senaisiais šventraščiais, yra sakoma, kad šeima kuriama siekiant keturių pagrindinių tikslų, ir nuo to priklauso laimingas šeimyninis gyvenimas.

Pirmasis tikslas – surasti savo pašaukimą ir jį įgyvendinti, pasiekti harmoniją.

Antrasis tikslas – pasiekti klestėjimą, suklestėti.

Trečiasis tikslas – mėgautis gyvenimu.

Ketvirtasis – išsilaisvinimas, kitaip tariant, gyvenimo rezultatai.

Kaip jau buvo minėta, viskas turi savo eiliškumą, neįmanoma pasiekti antro ar trečio tikslo, neįveikus pirmojo. Taigi, tik tapus harmoninga asmenybe, lemta mėgautis savo klestinčiu gyvenimu ir ramia širdimi palikti šį pasaulį.

Kaip gi tapti harmoninga asmenybe, paklaus ne vienas? Atsakymas slypi šventraščiuose – išsiugdyti 33 savybes, tokias kaip geraširdiškumas, mokėjimas valdyti protą, atskirti gerą nuo blogio, kantrybė, teisingumas, draugiškumas, nuoširdumas ir t.t.

(daugiau…)

Vaikai ir priklausomybės

Vaikai ir priklausomybės

Apie priklausomybes galima kalbėti plačiąja prasme, nes kiek gyvuoja žmogus, tiek ir priklausomybės. Jos aprašytos jau senuosiuose raštuose.

Nes žmogus nori pažinti save, nežino kaip susitvarkyti su kylančiomis emocijomis, patiria skausmą, ieško naujų potyrių, dėl aplinkybių susiduria su galimybe pažinti tas narkotines medžiagas. Galime pradėti kalbėti apie legalias ir nelegalias narkotines medžiagas. Pradėkime nuo legalių: cukrus, kava, alkoholis, tabakas.

Priklausomybė – tai psichinė būsena, kuomet esi pripratęs prie medžiagos ir be jos negali gyventi. Čia jau reikalinga pagalba.

Pavojingiausias amžius yra paauglystė, kodėl? Kaip žinoti, kad tai jau yra priklausomybė?

Juk visi vaikai ir paaugliai kvailioja. Koks pats pavojingiausias amžius kai vaikai gali nuklysti į priklausomybes? Nuo 15 iki 20 metų. Tuo metu jie gali jau gauti, kartais net ir atrodo kaip suaugę žmonės. Pradeda mėginti 12-13 metų. Pradeda nuo tabako, po to mėgina alkoholį, vėliau įtraukiama marichuana ir stipresni narkotikai.

Pradėkime kalbėtis su vaikais nuo 4-5 metų. Ar neatsitiks taip, kad vaikui tokių metų pasakojant apie cigaretes ar alkoholį jis sužinos ir ims vartoti anksčiau?

Su mažais vaikais pradėkime kalbėtis apie saugumą buityje. Pirmiausiai – vaistai. Nelaikyti ne vietoje. Po to buitinė chemija: pasakoti apie tai, kad negalima vartoti, kad labai nuodinga, kad atsargiai elgtis.

Kai vaikai jau pradinukai, galime pradėti jiems suprantama kalba pasakoti apie alkoholį ir tabaką. Svarbiausiai – negasdinti. Nes vaikas gali labai klaidingai priimti ir išsigasti, pavyzdžiui, kad tėtis, geriantis alaus taurę, numirs. Kalbėti daugiau apie tai kaip gyventi, kad nereiktų vartoti šitų medžiagų.

Į pradinių klasių pabaigą jau galime kalbėti apie psichoaktyviasias medžiagas, veikiančias mūsų nuotaiką, fizinę būseną: alkoholį, tabaką, marichuaną. Tie dalykai, kurie jau yra paplitę toje ar kitoje vietovėje. Tai daryti labai atsargiai, kad vietoj prevencijos nepadarytume reklamos.

Kaip kalbėtis, jeigu mes esam tėvai ir auginam pradinukus? Ką sakyti? Jeigu mama geria taurę vyno, kad vaikas nepriimtų tai neteisingai, kad skiriasi vaikas ir suaugęs?

(daugiau…)

KIEK KAINUOJA MEILĖ VAIKUI?

ir šiek tiek APIE PINIGUS

KIEK KAINUOJA MEILĖ VAIKUI?

Puikus projektas „Gimnazistai“ kažkada pasikvietė mane į apvalaus stalo diskusiją su paauglių tėvais KIEK KAINUOJA MEILĖ VAIKUI? Kalbėjomės tikrai apie įvairius dalykus: kiek pinigų duoti vaikams, kada pradėti duoti dienpinigius ir ar iš viso juos verta duoti? Kodėl vaikai nevertina brangių dovanų, nesaugoja daiktų, nesuvokia pinigų uždirbimo sunkumo… Tėvai nuoširdžiai dalinosi savo patirtimi ir sunkumais, prisiminėme kiekvienas savo vaikystę ir aišku palyginome su savo vaikų galimybėmis… Emocijos liejosi per kraštus. Tema tikrai aktuali, skaudi, labai daugiapusė. Vieningos nuomonės tikrai neįmanoma prieiti, nes kiek žmonių – tiek gyvenimo istorijų. Bendri sąlyčio taškai galimi tik atsižvelgiant į bendražmogiškąsias vertybes ir Dešimt Dievo Įsakymų.

Labai įsiminė seniai skaityta alegorinė Bruno Ferrero istorija „Meilė neturi kainos“:

(daugiau…)