TĖVAI SAVO VAIKAMS YRA TĖVAI, BET NE DRAUGAI. KODĖL?

seima atostogos.2jpg Būti draugais – tai bendrauti kaip lygus su lygiu.
Draugai neturi tokios atsakomybės prieš draugus kaip tėvai už savo vaikus. Ir negali duoti tokio palaikymo, kokio vaikas ieško pas savo tėvą ar motiną.
Taip pat tarp tėvų ir vaikų visuomet išlieka atstumas, tarpas, kurio neturime ir negalime peržengti, dalykų, apie kuriuos nesikalbame su vaikais, kaip ir vaikai su mumis. Tėvai visuomet pasilieka teisę priimti sprendimus.
Tol, kol vaikas mažas, iki paauglystės, tėvai vaikui yra Dievo vietininkas žemėje. Jeigu mama ar tėvas žino ką daro – vaikui ramu. Nes pagrindinė atsakomybė už vaiko gyvenimą priklauso tėvams. (daugiau…)

KAS TIE POKYČIAI IR KAIP JIE VYKSTA?

pasikeitimasPirmiausiai tai svarbu suprasti skirtumą tarp permainų ir pokyčių. Permainos mūsų gyvenime ateina ir praeina, o tai reiškia, kad mes turime galimybę likti toje pačioje vietoje, arba grįžti atgal ir pradinę padėtį. Pokyčiams įvykus jau nėra jokios galimybės vėl gyventi senuoju būdu – tai transformacija.

Jeigu esate pasiruošę negrįžtamiems pasikeitimams, tuomet štai keli pirmieji žingsneliai, kuriuos galite žengti:

1. Pašalinkite betvarkę iš savo aplinkos.

Viskas, kas tapo nebenaudojama, visa tai, kas sukelia jausmą, kad trukdo kvėpuoti, užima erdvę ir laiką, neleidžia judėti pirmyn – tai ta betvarkė, kurią imkite ir pašalinkite.

Įsivaizduokite, kad skrendate oro balionu… Krepšyje tik jūs ir jūsų bagažas. Visai netikėtai pastebite, kad prarandate aukštį, oro balionas gana greitai leidžiasi ir mažiau nei per dešimt minučių nukrisite… jeigu akimirksniu nesugalvosite ką daryti, kaip išsigelbėti. Vienintelis įmanomas dalykas šioje situacijoje – išmesti krovinį, galų gale bent pusę… Arba daiktai, arba jūs. Jūs žiūrite į juos ir keletą sekundžių dvejojate. Bet štai, ryžtatės ir metate per krepšio bortą tai, ką kaupėte visą savo gyvenimą. Po vieną. Metate tol, kol oro balionas nustoja leistis, įgauna stabilumą. Metate dar – ir štai imate vėl kilti. Jūs – laisvas!!! (daugiau…)

SANTYKIŲ ETAPAI IR BRANDI MEILĖ

metteo arfanotiYra galvojama, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti.. ir mes už tai neatsakome.

Stephen R. Covey savo knygoje „7 efektyvios šeimos įpročiai“ , kurią parašė kartu su savo žmona, labai aiškiai aprašo meilę kaip veiksmą, kaip pasiaukojimą ir tarnystę savo mylimąjam, o ne hormonų audras, aprašomas ir apdainuojamas poezijoje.

Lektorė ir psichoterapeutė Marina Targakova nuosekliai suskirstė vyrų ir moterų tarpusavio santykius į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.

Bent jau pirmuosius tris mes visi gerai žinome ir ne po vieną kartą.

1. Alkis.

Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, užuosti, matyti, girdėti… Ir vis tiek bus maža.

Imkime ir palyginkime tai su užsienio kalbos mokymusi: pradžioje tai toks kaifas – žodžiai skamba įdomiai, norisi jų išgirsti vis daugiau, mėginti tarti, kartoti ir kartoti, dėlioti sakinius, o jeigu dar supranti ką pasako kitas – tai jau ekstazė. (daugiau…)

ADVENTAS – LAIKAS PABŪTI KARTU

knygaKrikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki šv. Kalėdų tarsi nuščiūva. Adventu vadinamas laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Daugelis šio meto tradicijų atkeliavo iš žilos senovės.
Per adventą būdavo vaizdingai pasakojami įvairūs nutikimai, sekamos pasakos. Sakmėse, dainose vaizduota pasaulio sukūrimo istorija.

Štai keturios garsaus brazilų rašytojo Paulo Coelho sukurtos pasakos keturioms gruodžio mėnesio savaitėms.

PIRMOJI

Viena viduramžių legenda pasakoja, kad šalyje, kurią šiandien vadiname Austrija, kadaise gyveno negausi Bukhardų šeima – vyras, moteris ir mažas berniukas.
(daugiau…)

TĖVAI IR VAIKAI. ŠEIMA KAIP SISTEMA.

       seima5  Šilti santykiai su vaikai – visų tėvų siekiamybė. Ar ateityje smagiai sėdėsime prie kūčių stalo su vaikų šeimomis, ar mielai kelsime ragelį, kai skambins sūnus ar dukra, o ar pakels ragelį, kai mes skambinsime jiems? Viskas mūsų rankose.

Norėdami suvokti, kokias klaidas darome kurdami santykius su savo vaikais, turime išmanyti pačios šeimos esmę ir struktūrą. Šeima, kaip socialinė sistema, funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: vystymosi ir homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko savo būseną pastovią). Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis:

1) Visuma yra daugiau negu jos atskirų dalių suma.

2) Visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.

Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą, veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti tokia pati. Tačiau čia įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos yra labai gąsdinantis dalykas, jos gali pabloginti esamą padėtį. Šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo, stengiasi stabilizuoti padėtį ir nieko nekeisti.

Atsižvelgiant į vystymosi įstatymą, kiekviena šeimos sistema turi praeiti savo gyvenimo ciklą (tai tam tikrų įvykių ir stadijų kaitą). Šeimos sistema turi susikurti ir užsibaigti, taip kaip žmogus privalo gimti ir mirti.

Pagrindiniai šeimos vystymosi etapai:

Pirmoji stadija. Ji dar vadinama monados stadija, kai jaunas žmogus tampa nepriklausomas nuo savo išeitinės šeimos, tačiau iš jos perima šeimos modelį, taisykles, tikrina jas praktiškai, kai kurias priima, kai kurias atmeta ir ieško sau gyvenimo partnerio. Šis etapas dar gražiai vadinamas įsimylėjimu arba „šokoladinio zefyro“ etapu. (daugiau…)

Close