
Pradėkim nuo to, kad jis realus. Ne, ne tiesiogiai fiziškai, bet metaforiškai realus. Tai visumos dalis – psichologinė ir fenomenologinė realybė, be to labai galinga. Kaip jau senelis Froidas pastebėjo, dauguma psichinių sutrikimų ir elgesio modelių daugiau ar mažiau susiję būtent su šia mūsų pasąmonine dalimi.
Mes visi buvome vaikais, ir mūsų viduje vis dar gyvena šis mažas vaikas. Tačiau daugybė suaugusių žmonių apie tai nežino. Ir šis sąmoningo ryšio su vidiniu vaiku nebuvimas – tai būtent ir yra visų tarpusavio santykių ir emocinių elgesio sunkumų priežastis.
Reikalas tame, kad daugelis suaugusių – ne visai suaugę… Mes fiziškai senstame, tačiau iš psichologinės pusės tai nebūtinai suaugusio gyvenimas. Tikrasis brandumas priklauso būtent nuo šio mūsų viduje esančio vidinio vaiko pripažinimo ir atsakomybės prisiėmimo už jo auklėjimą ir meilę. Kai kuriems suaugusiems taip niekada tai ir nenutinka. Vietoj to jų vidinis vaikas yra paliktas, apleistas, ignoruojamas ir jo vidinių poreikių yra nepaisoma.
(daugiau…)