You are currently viewing TIKAI VAIKŲ AMŽIUJE

TIKAI VAIKŲ AMŽIUJE

TIKAI VAIKŲ AMŽIUJE

Tikai vaikų amžiuje gana dažnas reiškinys. Manoma, kad įvairiais amžiaus periodais jie pasireiškia 10 proc. vaikų. Kas tai yra, kaip juos atpažinti? Ar gali kelti pavojų? Kaip juos gydyti ir ar gydyti?

Kas tie tikai?

Tai yra nevalingi, staigūs, neritmingi raumenų judesiai, dažniausiai tam tikrų, apibrėžtų ir ribotų raumenų grupių. Gali pasireikšti garsine forma – staiga prasidedantys betiksliai garsai. Tikai suvokiami kaip judesiai, kuriems sunku pasipriešinti, suvaldyti, tačiau iš tiesų sąmoningai juos galima nuslopinti tam tikram laikotarpiui, atkreipiant į juos dėmesį.

Tikai skirstomi į paprastuosius ir kompleksinius, nors jų ribos nėra tiksliai apibrėžtos.

Paprastųjų motorinių tikų pavyzdžiai yra mirksėjimas, kaklo, pečių trūkčiojimas, grimasavimas, nosies raukymas. Paprastieji vokaliniai gali būti atsikrenkštimas, kosčiojimas, šnarpštimas ir tam tikrų garsų kartojimas. Kompleksiniais laikomi jau kombinuoti rankų, kojų judesiai, šokinėjimas, vienos ar kelių savo kūno dalių daužymas. Kompleksiniai vokaliniai tikai pasižymi tam tikrų žodžių kartojimu, kartais socialiai nepriimtinų arba tiesiog savo sukurtų, nesuprantamų.

Tikai gali būti pavieniai pirminiai, pasikartojantys, trumpalaikiai arba lėtiniai. Taip pat gali būti ir kitas ligas lydintys simptomai (sukelti infekcijos, medikamentų, traumų).

Sunkiausia tiko forma – Tureto sindromas – tai kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai.

Vaikas jaučia didžiulį poreikį atlikti judesį, kurį jis gali įvardyti kaip tempimą, veržimą ar spaudimą kažkurioje vietoje. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja.

Iš kur jie atsiranda?

Manoma, kad tikus paskatina tam tikri motorinės sistemos sutrikimai, susiję su ekstrapiramidine inervacija. Socialinis nerimas, intensyvios emocijos – taip pat ir džiaugsmas, nuobodulys, įvairūs psichikos sutrikimai taip pat gali būti lydimi įvairaus intensyvumo tikų. Tikų atsiradimas neretai pastebimas tada, kai vaikui reikia įtampti savo jėgas, labai sutelkti dėmesį, norint įveikti gal būt jam per sudėtingą užduotį. Nevalingi judesiai taip pat kartais atsiranda po to, kai labai dažnai buvo kartojami iš pradžių tam tikri judesiai, veiksmai ar garsai, bet vėliau, priežasčiai išnykus lieka nevalingi. Tai gali būti akių trynimas, nosies ar kitų kūno dalių kasymas, kai buvo niežėjimas dėl uždegimo ar alergijos. Kosčiojimas po viršutinių kvėpavimo takų ligos ir pan. Dar manoma, kad tikai turi ir genetinį polinkį.
Neretai nervinį tiką gali lydėti ir kiti nemalonūs simptomai – nagų kramtymas, plaukų sukimas, tampymas, neramus miegas. Tai labai svarbus signalas, kad vaikas patiria psichologinę įtampą ir tokiu būdu mėgina ją išgyventi, išveikti. Viena tiko forma keičia kitą ir gali tęsti labai ilgai, gilėti.

Ką daryti? Ar gydyti?

Svarbu iš pat pradžių išsiaiškinti galimas priežastis, kurios palaiko ar sukelia šį simptomą. Labiausiai tikėtina priežastis visuomet slypi vaiko kasdienybėje, atkreipkime dėmesį į tai:

  • Ar namuose gera atmosfera? Vaikai labai jautriai reaguoja į tėvų barnius, pakeltą balso toną, bausmes ir t.t.
  • Ar vaikas turi draugų? Gal jis jaučiasi atstumtas ir dėl to išgyvena didelį nerimą?
  • Ar kieme, darželyje, mokykloje jo niekas neskriaudžia?
  • Ar vaikui gerai sekasi mokykloje? Galbūt jis ko nors nesupranta ir nesulaukia pagalbos, dėl to stipriai išgyvena?

Nepatartina tikų laikyti „blogu elgesiu“ ir už tai barti ar net bausti vaiką. Taip tikas nesumažės, o gali dar labiau suintensyvėti.

Tikų turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti. Smagu stebėti ir lyginti per tam tikrą laiką tikų turinčių vaikų piešinius: iš pradžių kontūro linijos būna labai ryškios, užspaustos, o viduje daug ir smarkiai prispalvinta. Ilgainiui atsirandant daugiau vidinės laisvės ir žaismingumo, piešinio linija laisvėja, plečiasi, tampa plačiau į erdvę besiskverbianti, tolygesnė, nebe tokia užspausta.

Paprastieji, trumpalaikiai motoriniai ar netgi garsiniai tikai gali praeiti, kai vaikas pats ir bendru sutarimu su tėvais atkreipia dėmesį į savo nevalingus judesius ir garsus, trumpam juos valingai sustabdo ir taip treniruojasi kurį laiką. Vaikas mokomas atlikti priešingus tikui judesius, įtraukiant tas pačias raumenų grupes.

Tuo pačiu metu būtina pašalinti tiką palaikančias priežastis ( pvz. nervinę įtampą sukeliančius įtempto siužeto video žaidimus, filmus, ilgą vakarojimą, perkrovimą kažkuriose mokslo ar sporto meno veiklose – tai gali būti varžybos ir pan.), daugiau laiko praleidžiant gryname ore, atliekant atsipalaidavimo pratimus, mankštą, sureguliavus darbo ir poilsio/miego rėžimą.

Kompleksinius, ilgai besitęsiančius, socialiai varginančius tikus būtina gydyti medikamentiškai. Čia jau turi konsultuoti vaikų neurologas ir vaikų psichiatras, skirti gydymą ir sekti jo efektyvumą. Tėvai neturėtų užsiimti vaiko gydymu medikamentais savarankiškai.