You are currently viewing VAIKO MEILĖS KALBA  NR. 1 – FIZINIS PRISILIETIMAS

VAIKO MEILĖS KALBA NR. 1 – FIZINIS PRISILIETIMAS

  • Post author:
  • Post category:Be kategorijos

Meilės poreikis yra visų kitų vaiko poreikių pagrindas. Meilės gavimas ir mokymasis ją duoti yra ta dirva, iš kurios kyla visi gerieji žmonijos siekiai.

          Meilės kalba Nr. 1 – fizinis prisilietimas

Tai lengviausia besąlygiškos meilės forma. Juk tam, kad prisiliestum prie vaiko, nereikalinga ypatinga proga ar dingstis. Tėvai turi galimybę nuolat perduoti meilę vaikams prisilietimu. Ši kalba – ne vien apkabinimas ar bučiniai, bet ir kuri nors kita fizinio kontakto forma. Net būdami labai užsiėmę mes galime paliesti vaiko nugarą, ranką ar petį.

Fizinis prisilietimas – vienas garsiausių meilės balsų. Jis šaukia: „Aš myliu tave!“ tai nėra vien šių laikų išvada, kad vaikams yra svarbus prisilietimas. Jau pirmajame amžiuje po Kristaus Palestinoje gyvenę žydai nešė savo vaikus pas Jėzų, „kad juos palytėtų“. Išmintingi tėvai visose kultūrose pripažįsta kad tai svarbu ir dažnai liečia savo vaikus.

Prisilietimai įvairiame amžiuje

Pirmaisiais gyvenimo metais prisilietimų reikia daugiausiai. Mamos ir tėčiai instinktyviai glaudžia ir myluoja kūdikį daug ir dažnai. Net naujagimis sugeba atskirti švelnų prisilietimą nuo šiurkštaus ir skuboto. Augant prisilietimų poreikis nemažėja. Emocinei vaiko raidai labai svarbūs apkabinimai ir bučiniai, galynėjimasis ant grindų, jojimas ant nugaros ir kiti žaismingi meilūs veiksmai. Fizinis prisilietimas reikalingas tiek berniukams, tiek mergaitėms. Tačiau berniukai gauna jo mažiau nei mergaitės. Yra daug priežasčių, bet dažniausia ta, kad tėvai mano, jog fizinė meilės išraiška berniuką daro moterišku. Žinoma, tai netiesa. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikui vis dar labai reikalingas fizinis prisilietimas. Apkabintas kas rytą jis gali jaustis emociškai saugus visą dieną. Grįžus namo toks apsikabinimas gali nulemti ar vaikas bus ramus vakare, ar bus padūkęs, kad atkreiptų jūsų dėmesį. Daug berniukų, būdami 7-9 metų, priešinasi meiliam prisilietimui. Vis dėl to jiems to reikia. Berniukai labiau linkę į energingesnį kontaktą – imtynes, kumščiavimąsi, imituojamas muštynes, paplekšnojimą per petį, rankos padavimą ir pan. Mergaitėms irgi patinka tokio tipo fizinis prisilietimas, bet joms reikia ir švelnesnio, nes, atvirkščiai nei berniukai, jos neišgyvena priešiškumo meilumui laikotarpio. Šio amžiaus vaikai daug fizinių kontaktų patiria žaisdami žaidimus. Krepšinis ir futbolas yra kontaktinis sportas. Žaidžiant su vaikais kieme mes galime sujungti laiką, leidžiamą kartu, ir fizinį kontaktą. Bet nereikėtų prisilietimo suprasti tik šitaip. Perbraukimas delnu per vaiko plaukus, jo peties ar rankos palietimas, patapšnojimas per nugarą ar koją, kartu palydint tai padrąsinančiu žodžiu, – augančiam vaikui tai reiškia didelę meilę. Puikus būdas išlaikyti fizinį artumą ilgesnį laiko tarpą – apsikabinus skaityti vaikui pasakas prieš miegą. Tai vaikui labai reikšminga ir įsimintina visam gyvenimui. Kiti atvejai, kai mažajam labai svarbus fizinis prisilietimas – tai sergant, jaučiant kūno arba sielos skausmą, pavargus arba po kokio svarbaus įvykio.

Kai vaikelis mažas, užpildyti jo emocijų indą palyginti lengva. Žinoma, jis tuštėja labai greitai, todėl reikia nuolat jį papildyti. Vaikui augant didėja ir jo meilės rezervuaras, todėl išlaikyti jį pilną darosi vis sunkiau. Nesiliaukime pylę meilės net jeigu nematome jokių didelių to poreikio ženklų. Artėdami prie paauglystės ribos, berniukai gali vengti mūsų prisilietimų, baimindamiesi, jog tai pernelyg moteriška, o tuo tarpu mergaitės pastebi, jog jų tėčiai laikosi atokiau nuo jų. Jeigu norime tinkamai paruošti dukras ateičiai, nesusilaikykime nuo lytėjimo. Mergaitėms ypač reikia tėvelio meilės, nes mamos paprastai šioje amžiaus atkarpoje parodo daugiau fizinio prisirišimo negu tėčiai. Apie vienuoliktus metus ypač sustiprėja vaikų poreikis būti užtikrintiems dėl besąlygiškos meilės, ir fiziniai prisilietimai gali jį patenkinti.

Paaugliui svarbu, kad tėvai rodytų meilę jam tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamais būdais. Mama niekada neturėtų apkabinti sūnaus jo draugų akivaizdoje. Jis stengiasi išsiugdyti savo nepriklausomumo įvaizdį, todėl netinkamas mamos elgesys gali paversti berniuką pašaipos objektu tarp bendraamžių. Tačiau namų aplinkoje, pvz. grįžęs iš varginančios treniruotės, paauglys priims mamos apkabinimą kaip meilės išraišką. Verta prisiminti, kad nieko negalima daryti primygtinai ir per prievartą. Paaugliai pilni emocijų, minčių bei troškimų ir kartais tiesiog nenori, kad juos liestumėme. Turime gerbti jų jausmus, ar išreikštus žodžiu, ar veiksmais. Bet jeigu vaikai nuolat atsisako mūsų prisilietimo, turime rasti laiko pasikalbėti su jais apie to priežastis.

Dar vienas niuansas: mes esame pagrindinis pavyzdys savo vaikams. Jie nuolat stebi mūsų bendravimą naudojant fizinius prisilietimus. Nuostabu yra matyti savo vaikus, šia meilės kalba efektyviai bendraujančius su kitais.

KAIP VAIKAI PARODO KAD FIZINIS PRISILIETIMAS YRA JŲ PAGRINDINĖ MEILĖS KALBA?

Kartais tėvai ilgai to nesupranta, nors vaikas metų metais erzina mus nuolat liesdamasis: tai prieina iš nugaros ir apsikabina kai ką nors dirbame, tai gnybia į ranką, netikėtai sugriebia koją, suvelia plaukus, kol viskas baigiasi imtynėmis ant grindų. Tokiais būdais vaikai rodo kad patys nori būti liečiami.

Daugeliui vaikų fizinis prisilietimas byloja suprantamiau nei žodžiai, dovanos, laikas su tėvais ar paslaugos. Nesant to, vaikų meilės rezervuaras niekada nebus sklidinas.

Jeigu jūsų vaiko pagrindinė meilės kalba yra fizinis prisilietimas, o jūs iš prigimties nesate linkęs liestis prie kitų žmoni ir vis dėl to norite išmokti savo vaiko meilės kalbą, galbūt jums reikia pradėti nuo savęs. Visiškai rimtai. Pirmiausia lieskite plaštaka savo ranką, pradėkite nuo riešo ir eikite aukštyn iki peties. Paspauskite sau petį. Tada kita plaštaka atlikite tą patį kitai rankai. Perbraukite rankomis sau per plaukus, masažuodami galvos odą nuo kaktos iki pakaušio. Atsisėskite tiesiai, ištieskite kojas ir paplekšnokite jas. Vieną ranką uždėkite ant pilvo. Tada pasilenkite ir pamasažuokite čiurnas. Atsisėskite ir pasakykite sau: „Aš atlikau tai. Paliečiau save ir galiu liesti savo vaiką“. Tiems, kurie niekada nelytėjo ir jiems sunku liesti kitus, šis pratimas gali būti pirmas žingsnis griaunant barjerus. Jei esate vienas iš tokių žmonių, gali būti, kad norėsite kartoti šį pratimą kartą per dieną, kol įgausite pakankamai drąsos pirmas prisiliesti prie savo vaiko ar sutuoktinio. Kai jau imsitės šito, nusistatykite tikslą ir kasdien sąmoningai apkabinkite vaiką. Vėliau galėsite tai padaryti keletą kartų per dieną. Kiekvienas gali išmokti fizinio lytėjimo kalbą, ir jeigu tai yra pagrindinė jūsų vaiko meilės kalba, verta paplušėti iš visų jėgų.