VISKAS VISUOMET TURI PRASMĘ

Jeigu jau atrodo kad viskas žlunga, pagalvokime apie tai, kad:

Skausmas yra augimo etapas

Kartais durys užsidaro tik dėl to, kad atėjo laikas judėti. Galbūt išeiti iš ten kur esame ir judėti pirmyn, kitur. Ir tai labai gerai, nes dažniausiai niekur neiname kol nepriverčia aplinkybės. Kai užklumpa negandos, priminkime sau apie tai, kad skausmas visada turi tikslą. Judėkime tolyn nuo to, kas kelia mums skausmą, tačiau nepraleiskime pamokos, kurią jis neša. Tai, kad kovojame nereiškia pralaimėjimo. Kiekvienas žymus laimėjimas reikalauja atitinkamos kovos. Tai, kas gera, visuomet atima laiko. Likime kantrūs ir pasitikintys. Viskas susiklostys reikiamai: taip, ne akimirksniu, bet išsispręs.. Visada yra dvi skausmo rūšys – viena mus sužeidžia, o kita keičia. Bet tik tuomet, jeigu gyvenam, o nesipriešinam gyvenimui. Padėkime skausmui mus auginti.

Viskas yra laikina

Visuomet, kai lyja lietus, mes žinome kad jis galiausiai baigsis. Kiekvieną kartą, kai įsižeidžiame, žaizda sugyja. Po tamsiausios nakties visuomet išaušta rytas – tai nutinka kiekvieną rytą ir primena mums apie tai. Nepaisant visko, kartais atrodo, kad tamsa niekada neibaigs… To nebus. Niekas netrunka amžinai. Todėl mėgaukimės tuo, kas čia ir dabar mus džiugina, nes ir tai netruks amžinai. Jeigu visai viskas blogai, vis tiek neverta stipriai jaudintis, nes juk tai netruks amžinai. Tai, kad gyvenimas šiuo metu yra sunkus, nereiškia kad mes negalime juoktis, tai, kad kažkas mus labai neramina, nedraudžia mums nusišypsoti. Kiekviena akimirka atsineša kažkokią naują pradžią ir naują pabaigą, kiekvieną sekundę gimsta nauja galimybė, antras šansas. Tiesiog pasinaudokime juo.

Nerimas ir jaudinimasis nieko nekeičia

Tie, kas labiausiai skundžiasi, mažiausiai pasiekia. Labiau apsimoka ką nors padaryti ir patirti nesėkmę, nei mėginti laukti sėkmės nieko nedarant. Jeigu pralaimėjome kažkurioje vietoje, tai nepabaiga, tačiau viskas užsibaigia tada, kai pradedame tik skųstis. Jeigu kažkuo tikrai tikiu, negaliu nuleisti rankų, privalau vėl ir vėl mėginti. Ir nesvarbu kuo viskas baigiasi, prisiminkime, kad iš tiesų galime būti laimingais tik tuomet, kai nustojame skųstis dėl savo nesėkmių ir pradedame dėkoti už tas nesėkmes, kurios mus aplenkė.

Mūsų randai simbolizuoja mūsų jėgą

Neverta gėdytis gyvenimo paliktų randų. Randas reiškia, kad skausmo nebėra ir žaizda sugijo. Tai reiškia, kad skausmas nuslūgo, pamoka išmokta, o mes tapome stipresni ir žengėme pirmyn. Randas – tai triumfo tatuiruotė. Neleiskime mūsų pačių randams įkalinti mūsų, nebijokime jų, negyvenkime bijodami. Vertinkime juos kaip jėgos požymį. D.Rumi yra pasakęs: „Tik per žaizdas prasiskverbia šviesa į mūsų vidų“. Tai labai arti tiesos. Pačios stipriausios asmenybės sužeistos labiausiai ir pažymėtos randais. Pažiūrėkime į savo sužeidimus ir pasakykime sau: „Taip, aš tai padariau. Aš išlikau ir tai rodo mano randas. Ir dabar aš galiu tapti dar stipresniu“.

Kiekviena maža kova – tai žingsnis pirmyn

Katrybė nelygu laukimui, tai labiau sugebėjimas išlikti geros nuotaikos atkakliai siekiant savo tikslų ir svajonių. Todėl ką nors pamėginę eikime iki galo, antraip nėra prasmės net startuoti. Pradžioje atrodys kad praradome stabilumą ir konfortą, laikinai žinoma, o gal net ir sveiką protą. Gal būt dėl to mes neišsimiegosime tiek, kiek įpratę net ir ilgesnį laiką. Ims keisis mūsų patogumai ir įpročiai. Tai gali atrodyti kaip santykių ir daug ko kito praradimas ir net vienatvė. Iš mūsų netgi gali šaipytis. O vienatvė, beje, gali pasirodyti dovana, kuri atveria kitas galimybes. Gal tai bus erdvė, kurios taip trūko. Visa kita – tai tarsi mūsų ištvermės patikrinimas, kiek iš tiesų mes norime pasiekti savo tikslus. Jeigu to užsinorėsime, nepaisant kliūčių ir nesklandumų, kiekviename žingsnyje mes pradėsime jaustis vis tvirčiau ir tvirčiau, labiau nei galime įsivaizduoti. Ir tada suprasime: kova – tai ne kliūtis kelyje, tai – kelias.

Neigiama kitų žmonių reakcija – tai jų pačių problema

Kai kažkas blogo, nemalonaus aplink mus – būkime pasitikintys. Kai kiti nori mus nugalėti – šypsokimės. Tai lengviausi būdai išlaikyti savo energiją ir entuziazmą. Kai aplinkiniai atsilieps apie mus neigiamai – išlikime savimi. Neleiskime kažkieno kalboms mus pakeisti. Net jeigu visa tai atrodys labai asmeniška – tai neturi patekti į mūsų širdis ir protą. Nesitikėkime, kad žmonės daro tai dėl mūsų. Ne. Visi mes viską darom tik dėl savęs. Visi. Todėl pirmiausia nesistenkime patikti visiems, o ypač tiems, kurie sako, kad mes esam nepakankamai geri, kritikuoja mus. Keiskimės tik tuomet, jeigu tai daro mus iš tiesų geresniais ir veda mus į geresnę ateitį, artina prie mūsų tikslų. Žmonės kalbės visuomet, nepriklausomai ką mes darysime ir kaip gerai. Todėl jaudintis verta tik dėl savo, o ne dėl kitų nuomonės. Tikėdami kažkuo, nebijokime tai atstovėti, apginti. Didžiausia jėga gimsta tuomet, kai įveikiama tai, kas atrodė neįmanoma.

Tai, kas turi įvykti, įvyks

Mes įgyjame jėgų, kai iš tiesų atsisakome skundų ir pradedame šypsotis bei vertinti savo gyvenimą. Kiekvienoje kovoje yra palaiminimas, tačiau tik būdami pasiruošę atverti savo protus ir širdis galime tai pamatyti. Mes galime inicijuoti vyksmą, bet nepriversti įvykti, todėl tam tikru momentu svarbu leisti tam kas vyksta tiesiog būti, priimti realybę, netrukdyti, nekovoti, neneigti. Pasitikėti nuojauta, mylėti gyvenimą, rizikuoti, prarasti ir vėl atrasti laimę, mokytis iš patirties. Tai ilga kelionė. Nustokime kamuoti save klausimais, nerimauti ir abejoti kiekviena akimirka. Šypsokimės, mėgaukimės šiandien diena ir net jeigu tiksliai nežinome kur norime nukeliauti, mes būtinai atsidursime ten, kur ir turėjome būti. Mūsų vieta visada laisva. Ir galiausiai..

Tiesiog nesustokime

Nebijokime supykti. Drąsiai įsimylėkime iš naujo. Neleiskime surandėti savo širdžiai, geriau raskime joje tai, kas priverčia kitus šypsotis ir dalinkimės. Supraskime, kad mūsų stiprybė auga su kiekviena diena. O drąsa – tai nuostabu. Mums nereikia daugybės žmonių, todėl nemėginkime įsigyti kuo daugiau „draugų“. Būkime stiprūs tuomet kai sunku. Ir sugebėkime prisipažinti klydę. Taisykime savo klaidas ir mokykimės iš jų. Viskas visuomet turi tam tikrą prasmę. Vertinkime savo pasiekimus ir savo praeitį ir tuo didžiuokimės. Nesikeiskime dėl kitų, jeigu to nenorime. Darykime daugiau. Gyvenkime paprasčiau. Ir niekada nesustokime.