Štai tas ilgai lauktas pavasaris su saulėtesnėmis dienomis ir man viena smagiausių metų švenčių – Vėlykomis. Truputis info iš Vikipedijos:
Pavasario lygiadienis – momentas pavasarį, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.
Apie kovo 20-21 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis – trumpesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa trumpesnė už naktį. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl tikėtina, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent per pavasario lygiadienį. Dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas lietuviai atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Dar senesniais laikais jaunaties metu būdavo aukojamas ir valgomas gaidys, o pavasario lygiadienio vakarai laikyti šventvakariais. Dabar lygiadienis visame pasaulyje švenčiamas kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena – astronominiu pavasariu. Iranėnų šalyse pavasario lygiadienio metu švenčiami Naujieji Metai – Novrūzas.

(daugiau…)

Įsivaizduokite, kad skrendate oro balionu… Krepšyje tik jūs ir jūsų bagažas. Visai netikėtai pastebite, kad prarandate aukštį, oro balionas gana greitai leidžiasi ir mažiau nei per dešimt minučių nukrisite… jeigu akimirksniu nesugalvosite ką daryti, kaip išsigelbėti. Vienintelis įmanomas dalykas šioje situacijoje – išmesti krovinį, galų gale bent pusę… Arba daiktai, arba jūs. Jūs žiūrite į juos ir keletą sekundžių dvejojate. Bet štai, ryžtatės ir metate per krepšio bortą tai, ką kaupėte visą savo gyvenimą. Po vieną. Metate tol, kol oro balionas nustoja leistis, įgauna stabilumą. Metate dar – ir štai imate vėl kilti. Jūs – laisvas!!!

(daugiau…)

Visi pamename fizikos ir chemijos pamokas ir ten darytus bandymus. Vieniems mums tai atrodė aišku, suprantama, kiti tiesiog priėmė kaip faktą kad taip yra. Iš tikro, Žemės traukos dėsnis veiks netgi jei jį ignoruosime/nežinosime nieko apie tai, vanduo užvirs 100 laipsnių Celsijaus temperatūroje tam tikromis sąlygomis irgi galimai mums per daug nesigilinant kodėl. Ir daug kitų kasdieninių dalykų. Taigi, vadinasi yra ir daugiau dėsnių, kurie veikia mums nežinant jų, o štai į vidurinės mokyklos programą jų neįtraukė…. Ir susidurdami su jų veikimu savo gyvenimo kasdienybėje sukame sau galvas – kodėl? Kaip? Vis tas pats ir tas pats…

(daugiau…)

Visi žinome, kad galingiausia jėga mūsų gyvenime yra meilė. Tai ne tik dvasią sušildanti bendrystė – meilės jausmas tikrai įkvepia. Tai didžiulė motyvacija, kurios dėka nuverčiame kalnus be jokių pastangų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių norime gyventi.
Žinoma, mūsų gyvenimo faktai liūdnesni. Sunku išsaugoti meilę. JAV skyrybų procentas vis dar tebėra apie penkiasdešimt procentų. Šis skaičius neapima tų porų, kurios gyvena kartu nesusituokusios ir kurios taip pat skiriasi bei junta skausmą, rašoma www.psychologytoday.com.

„Visi nori gražių santykių“, – sako Diane Sollee. „Tai kiekvieno mūsų tikslas. Kai santykiai subyra, taip atsitinka ne dėl to, kad pastangų buvo mažai.“

(daugiau…)

Taigi, noriu jums papasakoti mokslininkų pastebėjimus apie šeimą, kaip sistemą. Šeima, kaip socialinė sistema funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: homeostazės ir vystymosi. Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis: 1) visuma – yra daugiau negu jos atskirų dalių suma, ir 2) visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.

Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi ir visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti nepakitusi. Tačiau štai čia, įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos kaip tokios yra labai gasdinantis dalykas, permainos gali būti blogiau negu tai, kas yra. Taigi šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo stengiasi stabilizuoti tą sunkią padėtį ir nieko nekeisti.

(daugiau…)

Ar tikite tuo, kad mes patys sukuriam taip vadinamas ligas savo kūne? Mūsų kūnas, beje, kaip ir visa kita gyvenime, yra tiesioginis mūsų vidinių įsitikinimų atspindys. Mūsų kūnas visą laiką su mumis kalba… jeigu tik mes rastume laiko išgirsti?.. Kiekviena kūno ląstelė reaguoja į kiekvieną mūsų mintį ir žodį. Jau esate tai girdėję, bet tikrai sunku tuo patikėti?..
Tačiau galima šiek tiek pafilosofuoti ir pamėginti surasti sąsajų savo gyvenime, savo kūne.

Šią medžiagą radau užsienio moksliniuose šaltiniuose, taigi, tai turi mokslinius pagrindus.

(daugiau…)