„Čia tai jėga“, „Nesiardyk“, „Atsiknisk“, „Neatsilik nuo gyvenimo“… Šitaip vaikai kalba tarpusavyje, o kartais ir su mumis. Iš pradžių net ne visai suprantame ką jie mums tuo nori pasakyti… Bet jiems taip pat gali būti neaišku ką mes bandome pasakyti ne visada iki galo perteikdami savo mintis. Iš visų netinkamų bendravimo būdų ko gero didžiausią žalą daro netikęs meilės perteikimas. Ar mokame savo vaiko meilės kalbą ir ar kalbame ja?

Meilė yra pamatas. Vaikų auklėjimas priklauso nuo meilės santykių tarp jo ir tėvų. Negerai, jeigu į vaiko meilės poreikį neatsakoma. Tik tas, kuris jaučiasi nuoširdžiai ir rūpestingai mylimas, leisis nesunkiai auklėjamas. Gal mes išties mylime savo vaiką, bet jeigu jis to nejaučia – jeigu nebendraujame su juo ta meilės kalba, kuri perduotų mūsų meilę, jis nesijaus mylimas.

(daugiau…)

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos ir laimės.

Visi mes mokiniai

Gyvenimas – tai mokykla. O mes visi – mokiniai. Vienintelis dėstomas dalykas – meilė. Meilės mokomės per tarpusavio santykius. Kiek esame harmoningi, tiek toli esame pažengę. Visos mūsų gyvenime atsirandančios krizės – tai egzaminai. Kai tik mes nusprendžiame, kad jau kažko pasiekėme, tuoj pat gauname egzaminą. Mūsų pagrindinis treniruočių centras – šeima. Čia, tarsi sporto salėje, mes nuolat treniruojamės mažinti savo egoizmą, kurio atsisakyti yra labai nelengva. Šeima – tai matematiniu tikslumu apskaičiuota mūsų vieta šiame Pasaulyje. Mes pamirštame, kad gyvename Kosmose, Žemėje, kur yra tiksli tvarka. (daugiau…)