Yra galvojama, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti.. ir mes už tai neatsakome.

Stephen R. Covey savo knygoje „7 efektyvios šeimos įpročiai“ , kurią parašė kartu su savo žmona, labai aiškiai aprašo meilę kaip veiksmą, kaip pasiaukojimą ir tarnystę savo mylimąjam, o ne hormonų audras, aprašomas ir apdainuojamas poezijoje.

Lektorė ir psichoterapeutė Marina Targakova nuosekliai suskirstė vyrų ir moterų tarpusavio santykius į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.

Bent jau pirmuosius tris mes visi gerai žinome ir ne po vieną kartą.

1. Alkis.

Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, užuosti, matyti, girdėti… Ir vis tiek bus maža.

Imkime ir palyginkime tai su užsienio kalbos mokymusi: pradžioje tai toks kaifas – žodžiai skamba įdomiai, norisi jų išgirsti vis daugiau, mėginti tarti, kartoti ir kartoti, dėlioti sakinius, o jeigu dar supranti ką pasako kitas – tai jau ekstazė. (daugiau…)

Krikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki šv. Kalėdų tarsi nuščiūva. Adventu vadinamas laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Daugelis šio meto tradicijų atkeliavo iš žilos senovės.
Per adventą būdavo vaizdingai pasakojami įvairūs nutikimai, sekamos pasakos. Sakmėse, dainose vaizduota pasaulio sukūrimo istorija.

Štai keturios garsaus brazilų rašytojo Paulo Coelho sukurtos pasakos keturioms gruodžio mėnesio savaitėms.

PIRMOJI

Viena viduramžių legenda pasakoja, kad šalyje, kurią šiandien vadiname Austrija, kadaise gyveno negausi Bukhardų šeima – vyras, moteris ir mažas berniukas.
(daugiau…)

         Šilti santykiai su vaikai – visų tėvų siekiamybė. Ar ateityje smagiai sėdėsime prie kūčių stalo su vaikų šeimomis, ar mielai kelsime ragelį, kai skambins sūnus ar dukra, o ar pakels ragelį, kai mes skambinsime jiems? Viskas mūsų rankose.

Norėdami suvokti, kokias klaidas darome kurdami santykius su savo vaikais, turime išmanyti pačios šeimos esmę ir struktūrą. Šeima, kaip socialinė sistema, funkcionuoja veikiama dviejų įstatymų: vystymosi ir homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko savo būseną pastovią). Tyrinėtojai rėmėsi kibernetika, arba bendrąja sistemų teorija ir dviem jos prielaidomis:

1) Visuma yra daugiau negu jos atskirų dalių suma.

2) Visos visumos dalys ir procesai veikia ir įtakoja viena kitą.

Iš to tampa aišku, kad žmonės, sudarantys šeimą, veikia vienas kitą ir keičiantis vienam šeimos nariui, keičiasi visa šeima kaip sistema, ji nebegali išlikti tokia pati. Tačiau čia įsijungia homeostazės įstatymas: sistema visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti esamą padėtį, nes permainos yra labai gąsdinantis dalykas, jos gali pabloginti esamą padėtį. Šeima, veikiama šio homeostazės įstatymo, stengiasi stabilizuoti padėtį ir nieko nekeisti.

Atsižvelgiant į vystymosi įstatymą, kiekviena šeimos sistema turi praeiti savo gyvenimo ciklą (tai tam tikrų įvykių ir stadijų kaitą). Šeimos sistema turi susikurti ir užsibaigti, taip kaip žmogus privalo gimti ir mirti.

Pagrindiniai šeimos vystymosi etapai:

Pirmoji stadija. Ji dar vadinama monados stadija, kai jaunas žmogus tampa nepriklausomas nuo savo išeitinės šeimos, tačiau iš jos perima šeimos modelį, taisykles, tikrina jas praktiškai, kai kurias priima, kai kurias atmeta ir ieško sau gyvenimo partnerio. Šis etapas dar gražiai vadinamas įsimylėjimu arba „šokoladinio zefyro“ etapu. (daugiau…)

„Aš myliu jus, mano priešai už tai, kad jūs, mesdami man iššūkį, padėjote atrasti savo stiprybes ir talentus, atsilaikyti prieš sunkumus ir geriau suprasti žmones“ (Rytų išmintis)

Vienos karalystės gyventojai taip stipriai tikėjo Apvaizda, kad turėjo tokį paprotį: kiekvienam nuteistam mirti leisdavo ištraukti likimo burtus. Maišelyje būdavo tik du lapeliai su užrašais „Mirtis“ ir „Gyvenimas“. Tokiu būdu kiekvienas nuteistasis mirti visuomet iki paskutinės minutės turėjo viltį likti gyvas, o teisėjai turėjo balso iš „aukščiau“ pagalbą po priimto nuosprendžio. (daugiau…)

20 BŪDŲ KAIP SUSIRASTI JŪSŲ MĖGSTAMĄ DARBĄ/VEIKLĄ

Japonų išminčiai sako, kad žmogus, susiradęs mėgstamą darbą, visą gyvenimą atostogauja. Ar Jūs irgi taip norėtumėte?

1. Pakeiskite savo nuolatinę buvimo vietą tuo metu, kai mąstote apie tai, kuo norėtumėte užsiimti, kas teiktų Jums didžiausią pasitenkinimą ir savirealizaciją. Vietos pakeitimas leidžia pasikeisti Jūsų emocijoms, o taip pat pasikeičia „matymo kampas“, į tą patį reiškinį galime pažvelgti iš kitos pusės.

2. Galvokite apie galimybes tarsi būtumėte kitas žmogus (iš šono). Įsivaizduokite, kad tas asmuo, kuriuo Jūs žavitės, duoda Jums patarimus ką Jūs turėtumėte daryti. Gal būt vaizduotę „įjungti“ ir nebus taip lengva iš pirmo karto, tačiau, jeigu atkakliai nenuleisite rankų, pasitreniravus, tikrai gausite daug naudingų sau atsakymų.

3. Nupieškite savo svajonę. Įsivaizduokite ją realybėje – kaip tai skamba, kvepia, jaučiama palietus… Pasinaudokite visais savo pojūčiais.

4. Susiraskite tokį žmogų, kuris jau užsiima tuo, kuo ir Jūs norėtumėte užsiimti. Paprašykite jo patarimo. Tai vadinama modeliavimu. Kiekvienas iš mūsų galime pasinaudoti jau esama kitų žmonių patirtimi.

5. Apsispręskite kas Jums yra sėkmė. Gali būti, kad Jums sėkmė visai ne tai, kas įprasta visuomenėje (karjera, gera materialinė padėtis ir pan.) (daugiau…)

Puikūs A. Zarembo patarimai visiems, kurie dar tik ruošiasi arba jau lankosi pas psichologą, psichoterapeutą, psichologijos seminaruose ar paskaitose.

Kaip efektyviau išnaudoti laiką, ką verta daryti ko ne. Kai kuriuos dalykus tiesiog verta žinoti. Įdomu, paskaitykite:

1. Prailginkite savo laiką.

Vietoje sesijos kuri trunka 50 minučių arba netgi valandą, jūs galite turėti gerokai ilgesnę sesiją, jeigu įskaičiuosite laiką, kol vykstate į sesiją arba kol įsijungiate skype – tuo metu galvokite apie tai, kas jums svarbu, ką norite pasakyti – tai irgi užima nemažai laiko.

2. Psichoterapija nesibaigia. Nei po seanso, nei po metų, nei 20 metų… Pagrindinis ir svarbiausias terapinis darbas vyksta tarp seansų, o dažnai prasideda tik po to, kai jūs nustojate kalbėtis su terapeutu. Žinoma, jeigu jūs tai žinote ir prisimenate. Patį galingiausią terapeutą jūs auginate savyje, be jo joks terapeutas būtų bejėgis jums padėti. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jūsų realiame gyvenime.

3. Brangus dienoraštis.

Tai stipri terapijos forma – kai užsirašote kas vyksta jūsų išorėje ir viduje. Ypač tai, kas susiję su tuo dėl ko ir apie ką kalbatės su terapeutu. Mintys, jausmai, situacijos… Jūs net neįsivaizduojate kaip smarkiai tai padidina efektyvumą. (daugiau…)