Visi žinome, kad galingiausia jėga mūsų gyvenime yra meilė. Tai ne tik dvasią sušildanti bendrystė – meilės jausmas tikrai įkvepia. Tai didžiulė motyvacija, kurios dėka nuverčiame kalnus be jokių pastangų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių norime gyventi.
Žinoma, mūsų gyvenimo faktai liūdnesni. Sunku išsaugoti meilę. Daugelyje Europos šalių ir JAV skyrybų procentas vis dar tebėra labai didelis. Ir tie skaičiai neapima tų porų, kurios gyvena kartu nesusituokusios ir kurios taip pat skiriasi bei junta skausmą.

Šiais laikais madinga nuomonė, kad santuoka neteko prasmės, jos reikėtų atsisakyti. Tačiau mano nuomone santuoka – gyvybiškai svarbi ne tik asmeniškai žmogui, bet ir visuomenei. Šeimoje užauga kiekvienas visuomenės narys, čia jis mokosi atsidavimo, meilės, bendravimo, stebėdamas tėvą ir motiną.

Kodėl poros skiriasi?- galima retoriškai paklausti. Atsakymas labai paprastas: todėl, kad jos neturi pakankamai informacijos apie santuoką ir nesupranta, kas tai yra.

Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad santykiai subyra, nes žmonės neturi informacijos ko tikėtis santuokoje. Jie nežino kas yra santuoka, o dar labiau – kas ji nėra. Turėdami įsitikinimų, kad santuoka padarys juos laimingais, nusivilia. Kita klaida – įsivaizdavimas, kad viskas bus nuostabu radus tinkamą žmogų, savo antrąją sielos puselę. Deja, santuoka reiškia tik tiek, kad esate susituokę. Tai tiesiog kitoks socialinis vaidmuo.

Ir pagaliau santuoka – komandinis sportas. Tai viena komanda iš dviejų žmonių su skirtingomis mintimis. Tai du protai, kurie pasiryžę nueiti jiems skirtą kelią kartu. Sunkiausia ir yra tai, kad tai du skirtingi žmonės. Klaidinga manyti, kad radus tinkamą žmogų, nesklandumų nebus. Realioje santuokoje žmonės nesutaria visą laiką, taigi reikia žinoti, kaip išreikšti skirtingumus ir neišvengiamą nusivylimą, kuris būna gyvenant su kitu žmogumi.

Yra galvojama, kad meilė – tai jausmas, o jeigu taip, tuomet šis jausmas gali užgesti, praeiti, išnykti.. ir mes už tai neatsakome. Ar tikrai meilė trunka tik tris metus?

Šeimos projektas

Šiandien savo namų viduje savo tapatumo, vaidmenų pasidalinimo, šeimos modelio schemos ieško kiekviena šeima.

Ar žinote kokioje šeimoje norite gyventi? Ar kartu su vyru/žmona kūrėte, rašėtejūsų šeimos projektą?

Kai įsimylime ir nusprendžiame gyventi kartu, nelabai būna laiko ir tarsi priežasčių kalbėtis apie ateitį – juk taip gera mėgautis vienas kitu čia ir dabar, šiandien. Ir tai visiškai suprantama.

Tačiau laikas nestovi vietoje… Mums dažnai net nespėjus apsidairyti, žiūrėk jau ir keletą vaikų auginame, viskas vyksta tarsi nepastebimai, nors iš tiesų kiekviena diena atneša vis daugiau ir daugiau nesusipratimų, nepasitenkinimo, visai neišsvajotos rutinos ir …nesusikalbėjimo tarpusavyje.

Kiek žmonių, tiek istorijų. Visko išvardinti, o net ir sudėlioti į kažkokias grupes neįmanoma. Tačiau, labai įmanoma pagerinti jau esamą situaciją arba „užbėgti už akių“ ir dar prieš apsigyvenant kartu pradėjus kurti, piešti, rašyti – būsimos šeimos projektą.

Labai trumpas pavyzdys-eskizas:

Įsivaizduokime kad tai žaidimas, kuris vadinasi „Šeima-namai“. Taigi, namas turi keturias sienas, kaip sakoma „keturis kampus“. Imkime ir susirašykime ką kiekvienas iš žaidėjų (partnerių) galvoja apie visus keturis kampus – rašykime kiekvienas atskirai į savo užrašų knygeles.

1. Kur aš noriu gyventi : šalis, miestas, vietovė, namas – kuo konkrečiau, tuo geriau.

2. Kiek vaikų noriu auginti ir ar iš vis noriu vaikų.

3. Vestuvės – reikia jų ar ne, kokios jos, jeigu reikia, kaip viskas bus organizuojama, kad tai turėtų organizuoti ir visos kitos smulkmenos – kuo daugiau smulkmenų, tuo geriau. Gal būt įžadų atnaujinimas, jeigu jau esate susituokę.

Čia taip pat svarbu aptarti tradicijas, kurių žadate laikytis bendrai, ypač jeigu šeima išpažįsta skirtingas religijas, sutuoktiniai yra skirtingų tautybių. Čia surašykite šventes, kurias pageidaujate švęsti savo naujoje šeimoj, kaip ir su kuo (religinės, valstybinės šventės, gimtadieniai, vardadieniai, vestuvių metinės ir t.t.). Kuo smulkiau viską aprašysite, tuo aiškiau bus abiem.

4. Ką aš galvoju ir ką planuoju savo profesinėje veikloje, darbinėje sferoje: mokysiuosi, dirbsiu, kur, kiek, kokie planai į ateitį.

Štai, keturias namo sienas pastatėme. Dabar eikime į namo vidų: pagrindinis klausimas kiekvienam šeimos dalyviui – ką aš galiu naudingo nuveikti mūsų šeimoje, kas man patinka, ko nenorėčiau daryti, kuo galiu būti naudingiausias, kokie mano sugebėjimai mano nuomone galėtų labiausiai pasitarnauti šeimai šiose srityse:

a) buitiniai klausimai – namų tvarkymas, valgio gaminimas ir t.t.

b) finansinis aprūpinimas – noriu/ nenoriu, moku/nemoku uždirbti pinigus ir t.t.

c) laisvalaikio organizavimas – kur, koks, kada, kiek…

d) veikla, susijusi su vaikų priežiūra – darželiai, mokyklos, tėvų susirinkimai, pamokų ruoša ir t.t.

ir tęskime toliau tais klausimais kokiais tik manome esant reikalą aptarti ar pasidalinti pareigomis, abėcėlės raidžių dar daug.

Tuomet, kai abu partneriai užpildo kiekvienas savo sąrašus, mėginame iš dviejų padaryti vieną. Tai ir bus mūsų šeimos eskizas, kurį, kaip kokį šedevrą toliau jau tapysime kartu daugybę metų.

Auksinės sutuoktinių taisyklės

Kai įsigyjame kokį nors sudėtingą, ir žinoma brangų bei labai reikalingą prietaisą ar aparatą, tikrai nepuolame jo iš karto naudoti nesužinoję kaip jis veikia ir ypač – ko negalima daryti, kad nesugadintumėme.

Argi šeima, santuoka nėra brangus ir labai reikalingas dalykas kiekvieno mūsų gyvenime? Manau, kad vertingesnio nėra. Tačiau šeimą kuriame dažnai vadovaudamiesi intuicija, savo atsineštais įgūdžiais iš tėvų šeimos ir manome, kad viską padarysime tikrai gerai, gal net geriau nei tėvai ar draugai. Optimizmas, žinoma, yra pagirtina savybė. Gaila tik, kad ne visuomet to pakanka ilgalaikei sėkmei.

Taigi, patikimiau yra žinoti bent jau pagrindines taisykles „kaip naudotis santuoka“, ką daryti ir ko nevertėtų, o tada jau pasitelkti savo išradingumą ir intuiciją. Na, tiesiog kaip verdant sriubą – pagrindiniai ingredientai privalomi, o jau prieskonių pagal skonį.

Šioje knygoje siūlau jums išstudijuoti septynias pagrindines taisykles, kurios dar vadinamos AUKSINĖMIS SUTUOKTINIŲ TAISYKLĖMIS.

Dabar jas tik išvardinsiu, o sekančiuose skyriuose išsamiai išnagrinėsiu:

1. Skirkite vienas kitam laiko ir kuo dažniau pabūkite dviese.

2. Nuolatos kalbėkitės ir išklausykite vienas kitą.

3. Sužinokite savo sutuoktinio meilės kalbą, t. y. kaip jis geriausiai jaučiasi mylimas, ir „kalbėkite“ ja.

4. Pripažinkite ir vertinkite vienas kito skirtumus.

5. Atleidimas turi tapti kasdieniu įpročiu.

6. Gerbkite savo tėvus, bet nesileiskite jų kontroliuojami.

7. Neapleiskite lytinių santykių teikiamo intymumo.

Niekas nieko man neprivalo

Dar vienas svarbus pastebėjimas, kuris labai padeda išsivaduoti nuo begalybės tuščių vilčių ir lūkesčių bei išsaugoti santykius šeimoje, tai suvokimas, kad niekas neprivalo tavęs padaryti laimingu. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gyvena savo gyvenimą ir niekas negyvena dėl tavęs.

Tai reiškia, kad niekas neprivalo tavęs mylėti. Jeigu kažkas tave myli, vadinasi tavyje yra tai, kas tą žmogų daro laimingu. Sužinok kas tai ir pamėgink tą savybę savyje sustiprinti – tuomet būsi mylimas labiau.

Visokios nuoskaudos, įsižeidimai, pykčiai ir tarpusavio nesusikalbėjimas dažniausiai turi šaknis mūsų lūkesčiuose, tame, kai tikimės, galvojam, kad tai „juk savaime suprantama” kad artimiausi (o dažnai ir kiti) žmonės turėtų vienaip ar kitaip elgtis. Bet realybė nuo to dažnai skiriasi. Vienas gražiai surašytas laiškas daug ką pasako…

Citata iš vieno tėvo (G. Braun, 1966m) laiško savo dukrai:

„Kai kiti žmonės ką nors daro tavo labui, tai vyksta tik todėl, kad jie nori taip elgtis. Todėl, kad tavyje yra kažkas jiems svarbaus, kažkas, dėl ko jie nori tau patikti. bet tikrai ne todėl, kad jie tau privalo kažką daryti. jeigu tavo draugai nori su tavimi būti – tai tikrai ne iš pareigos.
Niekas neprivalo tavęs gerbti. Ir kai kurie žmonės nebus tau malonūs. Nuo to momento, kai tu suprasi, kad niekas neprivalo daryti tau gera, ir kad kai kurie žmonės gali būti tau blogi, tu išmoksi tokių žmonių vengti. Nes ir tu jiems nieko neprivalai.
Dar kartą – niekas tau nieko neprivalo, bet: tu privalai tapti geresniu. Pirmiausiai dėl savęs paties. Nes tik tuomet, kai tau pavyks, kiti žmonės norės būti šalia tavęs, dalintis su tavimi savo geriausiomis savybėmis. Kai kurie nenorės būti šalia, ir to priežastimi nebūsi tu. Tiesiog ieškok kitų santykių, tegu svetimos problemos netampa tavosiomis.
Nuo to momento, kai tu suprasi, kad meilę ir pagarbą galima tik užsitarnauti, tu nebesitikėsi neįmanomo, tu nepatirsi skaudžių nusivylimų. Kiti neprivalo dalintis su tavimi savo nuosavybe, jausmais ir mintimis. Bet jeigu jie tai daro, vadinasi tu to vertas. Tuomet tu galėsi didžiuotis užsitarnauta meile ir pagarba, tačiau niekada nemanyti, kad tai savaime suprantama. Jeigu tu tai padarysi, prarasi tuos žmones ir santykius, nes jie nėra tavo nuosavybė, juos reikia nuolat, kiekvieną dieną užsitarnauti.
Kai pagaliau supratau, kad man niekas nieko neprivalo, nuo mano pečių nusirito didelė našta. Iki to laiko aš naudodavau begalybę energijos, emocinių ir fizinių jėgų, kad gaučiau tai, kas “man priklauso”. O iš tikrųjų niekas neprivalo su manimi draugauti, mane gerbti, būti mandagiu. Kai aš tą supratau, mano santykiai su kitais žmonėmis tapo laisvesni ir efektyvesni, nes aš koncentravau dėmesį į tuos žmones, kurie patys nori ką nors gero man duoti, daryti tai, ko noriu aš.

Tai galioja santykiuose su visais žmonėmis – artimaisiais, ką tik sutiktais ir jau seniai pažįstamais. Norėdamas kažko iš kito žmogaus, aš pirmiausiai turiu sužinoti ko tas žmogus nori, kuo jis gyvena, kas jam svarbu. Tik pažinus žmogų, galiu iš tikrųjų nuspręsti ar man iš jo ko nors reikia.
Ši patirtis įgyta ne per vienerius metus. Tegu tai būna vertingas patarimas, palengvinantis daugelio tarpusavio santykius.“

Ištrauka iš knygos A. Dilienė „Šeima – komandinis žaidimas”