Dowson Church EFT Universe įkūrėjas aprašo savo draugus Millie ir Haroldą, kuriems apie penkiasdešimt. Jų santykiai labai gražūs ir jie vienas kitam geri ir dėmesingi. Tačiau jie buvo anksčiau vedę ir jų santykiai buvo toli gražu ne tobuli. Millie ir pirmoje santuokoje buvo tokia pati partnerė, kaip ir antroje, tačiau jos buvęs vyras buvo piktas ir depresyvus. Jis kaltino Millie
dėl jų prolemų, bet kai žmona kviesdavo jį į dvasinio vystymosi seminarusjis atsisakydavo. Po dvidešimties metų jie išsiskyrė ir Millie kaltino save, nors ji dėjo daug pastangų, kad santykiai pagerėtų, o jis nedėjo beveik jokių pastangų. Po skyrybų Millie vyras net nebandė užmegsti naujų ilgalaikių santykių, pradėjo vaikščioti pas prostitutes ir visai įklimpo į depresiją.
Haroldui buvusioje santuokoje sekėsi panašiai. Jo žmona Blanche- dvasingumo mokytoja žavėjosi Haroldo gerumu ir dvasingumu, sakė jam, kad jis nuostabiausias kada nors jos sutiktas vyras ir ji nenorėtų kada nors imti naudotis jo gerumu ir prašė vyro, kad jai primintų, jei kada pamirš. Tačiau
praėjus aštuoniolikai mėnesių Blanche pradėjo keistis. Ji pradėjo nuolatos kritikuoti vyrą ir nuolatos reikšdavo negatyvias pastabas, ką jis besakytų. Jis stengėsi išlikti kuo labiau pozityvus, tačiau jos kritiškumas tik aštrėjo, nors jis vis mažiau ir mažiau kėlė tam pagrindo. Kai Haroldas pareiškė, kad Blanche naudojasi jo gerumu, ji tik patylėjo ir nepalankiai priėmė priminimą. Į Haroldo pasiūlymus dėl šeimos terapijos ar santykių klasių ji reagavo neigiamai, kaip į kritiką. Pragyvenęs penkiolika metų dėl vaikų Haroldas neištvėręs paprašė skyrybų. Blanche, kuri buvo labai graži moteris labai greitai susirado kitą vyrą ir ištekėjo. Visų draugų ir giminių nuostabai Richard’as buvo visiška
Haroldo priešingybė: nenuoširdus, nejautrus, piktas ir kritiškas. Kodėl gerumas ir švelnumas pasiteisino ir sukūrė nuostabius santykius dabartinėje santuokoje, kai ankstesnėse santuokose tiek Haroldui, tiek Millie šios savybės visai nepadėjo?
Kodėl jų buvę sutuoktiniai pasirinko destruktyvų elgesį po to, kai su jais taip gražiai buvo elgiamasi? Atsakymas yra tamsioji situacijos pusė, kurią Karlas Jungas vadina “Šešėliu”. Taip pat labai svarbu pamatyti ir suvokti gerumo šešėlinę pusę. Asmeninio augimo rizika gali būti subtili ir netikėta. Jei pasirinkote partnerį su problemomis, tai tos problemos gali augti ir keroti, nors
Jūs ir trauksitės. Jei žmonės nedirba su savo problemomis gyvenimas su gerais ir atlaidžiais žmonėmis tik sustiprina esamas problemas arba kitaip vadinamą “Šešėlį”. Jei geras žmogus susituoks su žmogum, kurio samonėje auga gėlės, tai gėlės tik labiau suvešės, bet jei su tuo, kurio sąmonė pilna piktžolių, tai piktžolių tik padaugės, kol apims visą sodą. Gerumas kaip trąšos- ką jis paliečia, tas ir auga.
Blanche giliame pasąmonės sluoksnyje gal būt pasirinko Ričardą tam, kad jos piktžolės liautųsi vešėję. Jo negatyvumas tapo tarsi piktžolių žudiku. Ji tikrai tapo geresne gyvendama su Richard’u.
Todėl susitikus potencialų partnerį reikia stebėti, kokia tai asmenybė ir “neapakti” iš meilės. Jei Jūs rūpinatės savo asmeniniu tobulėjimu ir piktžolių ravėjimu iš pasąmonės, tai nereiškia, kad Jūsų partneris irgi pasiruošęs tai daryti. Stebėkite ar žmogus toleruoja piktžoles kerojančias savo sąmonėje tokias kaip pyktis, apmaudas, nuoskaudos, kaltinimai. Kitaip kuo daugiau Jūs stengsitės tuo labiau suteiksite partneriui galimybę stengtis vis mažiau ir mažiau. Kuo labiau Haroldas stengėsi būti pozityvus, tuo didesnę laisvę gavo Blanche būti negatyvia. Kuo labiau stengėsi Millie, kad santykiai gerėtų, tuo didesnės galimybės buvo jos buvusiam vyrui nesistengti visai.
Pamoka čia būtų tokia, jei tik įmanoma reikia rinktis partnerį kuo labiau atitinkantį dvasinio išsivystymo lygį.
Amerikiečių prichiatras Amir Levine sako, kad paprasčausias būdas patikrinti ar partnerio prisirišimo būdas atitinka Jūsų, tai aiškiai ir garsiai pasakyti savo poreikius draugišku būdu pačioje santykių pradžioje. Jei kitas asmuo parodo pagarbą Jūsų jausmas ir stengiasi patenkinti Jūsų poreikius Jūs tikriausiai teisingame kelyje. Jei partneris Jūsų poreikius atmeta kaip nereikšmingus,
Jums tikriausiai reikia šiuos santykius palikti.
Emocinės etikėtės smegenyse
Stiprios emocijos susiję su praeities įvykiais yra tarsi emocinės etikėtės. Šitaip stiprios emocijos užkoduojamos smegenyse įvykis po įvykio. Tai tarsi raudona etikėtė, pridėta prie prisiminimo apie įvykį. Etikėtėje tarsi parašyta: “svarbus, potencialiai pavojingas” .
Kodėl mūsų smegenys išsivystė būtent taip? Kai mūsų tolimus protėvius užpuldavo, vienų reakcija buvo greita, kitų- lėta. Paprastai išlikdavo tie, kurie greitai sureaguodavo, kitus sudraskydavo žvėrys. Greita reakcija- būtent ta savybė, kuri padėjo išlikti. Įsivaizduokite, kad Paleolitinio laikotarpio gentainis ir jo artimieji buvo užpulti, keliaudami kanjonu, pavadinkime jį Kananu.
Kanjone buvo gausu vaisių ir vandens. Tačiau kartą agresyvi ir priešiškai nusiteikusi grupė juos užpuolė iš viršaus, iššokę iš už akmenų ir Kananui bei jo gentainiams labai pasisekė, kad liko gyvi. Po to įvykio Kananas eidamas kanjonu visada apžiūrėdavo akmenis viršuje ar nėra ten pasislėpusių priešų. Jo smegenyse atsirado raudona etiketė susijusi su kanjono forma ir ta etikėtė saugo jį nuo pavojų. Tuo pat metu smegenys įsimena ir malonius įvykius, kad pavyzdžiui žali vaisiai ne tokie skanūs kaip violetiniai, bet ši informacija nėra tokia gyvybiškai svarbi, nes jei jis nepastebės skirtumo tarp vaisių skonio išliks gyvas, bet jei nepastebės užpuolikų- mirs.
Svarbiausia priežastis dėl kurios šiandien gyvenate- ta, kad Jūsų protėviai perduodavo iš kartos į kartą greito pavojų pastebėjimo genus ir išgyveno. Jūs esate šios savybės evoliucijos viršūnė. Jei, tarkime Marytę, ištinka panikos priepuolis, kai jai reikia viešai pasisakyti, tai nereiškia, kad ją puola
priešiškas urvinis žmogus su strėle rankose. Tačiau tokiai reakcijai formuojantis veikė tas pat neurologinis mechanizmas ir prie jos negatyvių prisiminimų buvo pridėtos raudonos etiketės. Pirma tokia etiketė galėjo atsirasti, kai Marytei reikėjo sakyti Kalėdų seneliui eilėraštį pirmoje klasėje ir ji
pamiršo žodžius ir vaikai juokėsi, kita- kai stovėjo prieš klasę devynerių, nepataikė atsakyti ir gavo blogą pažymį, dar kita- kai būdama paauglė pakviesta į pasimatymą rašteliu atėjo ir nesulakė, to kurio tikėjosi, vietoje to atėjo dvi piktos klasiokės ir iš jos išsityčiojo. Visi tie panašūs įvykiai ir nulėmė jos nevalingą reakciją.
Jos smegenys raudonas etiketes “dėjo” vieną po kitos, ne visas iš karto. Todėl ir “nuimti” tas etiketes geriausiai po vieną, vietoje to, kad bandytum išspręsti visą problemą “viešo kalbėjimo baimė” iš karto. Kiekvienas įvykis tarsi peržiūrimas iš naujo, lyg sakytume savo smegenims, nagi nieko čia pavojingo nėra, ir raudonos etikėtės dingsta, tą galime suprasti iš to, kad nebepatiriame neigiamų emocijų. Viešo kalbėjimo baimės nebelieka. Kai emocinis krūvis nuo sutraumavusių vaikystės prisiminimų nuimamas, tie įvykiai liaujasi darę įtaką mūsų dabartiniame gyvenime. Jūs nepakeisite savo vaikystės, bet pašalinsite su traumatiniais įvykiais susijusias neigiamas emocijas.
