Nori būti suaugęs, bet dar toks nėra

Prasideda lytinis brendimas, keičiasi kūnas, mąstymas, todėl emocine prasme šis laikotarpis vaikui – didelis iššūkis. Tai etapas, kai jis jau nėra visai vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Pagrindiniai uždaviniai šiuo laikotarpiu – atsiskirti nuo tėvų bei susivokti savyje: kas jis kaip atskiras individas, o ne kaip tėvų dalis. Taigi vaikui reikia išmokti labai daug dalykų: planuoti, nuspėti, numatyti, kontroliuoti savo impulsus. Deja, viso to jis dar tik mokosi, nors vertinant pagal išvaizdą jau yra didelis žmogus, ir suaugusieji iš jo dažniausiai tikisi, kad jis visa tai mokės. Tačiau svarbu suprasti, kad paauglys vis dar viena koja vaikystėje ir, nors kita bando būti „suaugystėje“, nuolat šokinėja nuo vienos kojos ant kitos. O ir mes patys į jį žiūrime irgi ne visada vienodai – tai kaip į suaugusį, tai kaip į vaiką.

Dar nemoka konfliktuoti

Tėvams ir pedagogams reikia rasti naują santykį. Iki šiol vaikas darė įvairius dalykus, nes taip liepdavo tėvai. O dabar reikia daugiau tartis, derėtis, argumentuoti, kodėl reikia daryti vieną ar kitą dalyką, išgirsti, ką vienu ar kitu klausimu mano pats paauglys, ir pagal tai koreguoti situaciją. Nors paauglys priešinasi kaip suaugęs, pagal galimybes ir įgūdžius, kaip išeiti iš konflikto, kaip derėtis, kaip atsiprašyti, jis toks nėra. Todėl suaugusiesiems labai svarbu suprasti, kad būtent jie turi parodyti paaugliui būdus, kaip spręsti konfliktinę situaciją, užuot patys, būdami įsižeidę, laukę, kad jis pirmas atsiprašytų.

Pavojingi galios žaidimai

Atsiskyrimas nuo tėvų taip ir vyksta: paauglys turi savo požiūrį, savo norus ir tam tikrose situacijose tiesiog turi nesutikti su tėvais. O mums, suaugusiesiems, svarbu suprasti, kad priimdamas sprendimus paauglys gali suklysti, ir mes turime leisti jam tai daryti, nes jis dar tik mokosi.

Kitas dalykas, kad paaugliui labai svarbu žinoti aiškias ribas, ką jis gali ir ko negali, pavyzdžiui, iki kurios valandos turi grįžti namo vakare ir ką daro, jeigu nepavyksta grįžti laiku. Daug dalykų mums atrodo savaime suprantami, bet paaugliams – tikrai ne. Ir jie jaučiasi sutrikę, kai nežino, kokio standarto laikytis. Aišku, tikėtina, kad jie bandys peržengti ribas, bet vien tų ribų buvimas jau yra labai svarbus atspirties taškas. Svarbu, kad tie susitarimai nebūtų „nuleisti“ tik iš aukštai. Pavyzdžiui, grįžimas namo. Reikia ieškoti argumentų, kodėl nustatome būtent tokią ribą, galima pasiremti ir įstatymais, ir sveikatos rekomendacijomis, ir tiesiog protingu planavimu. Neužtenka pateikti savo sprendimo, reikia kartu ieškoti, kodėl toks variantas tinkamiausias.

Būtinas suaugusiųju pripažinimas

Vienas pagrindinių paauglio poreikių yra suprasti, kas jis toks visomis pras- mėmis, t. y. ką jis mėgsta ir ko nemėgsta, kas jam sekasi, kokios jo vertybės, ką jis perima iš tėvų ir ko neperima… Šiuo laikotarpiu jam svarbu tyrinėti, eksperimentuoti, būtent todėl šiame amžiuje jis daug eksperimentuoja su išvaizda, dažnai ją keičia. Taip pat paauglys nori turėti privačią erdvę, kurioje galėtų būti vienas, ir laiko sau – juk jo reikia ir norint priimti savo besikeičiantį kūną, ir dėliojantis mintis.

Labai svarbus tampa bendravimas su bendraamžiais, nors taip pat svarbūs yra ir tėvai, net jeigu kartais taip neatrodo. Iš tiesų paauglių poreikis būti pripažintiems, gauti patvirtinimą iš suaugusiųjų, kad viskas su jais yra gerai, yra milžiniškas. Čia svarbus ir mokytojų, trenerių, būrelių vadovų vaidmuo.

Labai pavojinga, kai paauglių savivertė susiejama tik su akademiniais pasiekimais, o nuo visų kitų pareigų jie atleidžiami: „Tu tik mokykis, o visa kita už tave bus padaryta.“ Iš tiesų svarbu išmokti, pavyzdžiui, pagaminti šeimai vakarienę, kartu apsipirkti, padėti nunešti ką nors sunkaus, kuo nors prisidėti prie šeimos gyvenimo. Gali atrodyti, kad paaugliams labai nepatinka pareigos, bet yra kitaip. Jiems labai svarbios pareigos ir atsakomybės, tai net vienas iš būdų, kaip rasti kelią į geresnį santykį su paaugliu. Aišku, nereikia jo apkrauti iš karto 100 proc. Pasitikėjimas auginamas taip pat, kaip raumenys treniruoklių salėje, – po truputį.

Kaip paaugliai užgauna suaugusiųjų silpnąsias vietas?

Paauglystėje vaikas pradeda pastebėti, kad tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. O mums, suaugusiesiems, sunku, kai pastebime, jog vaikuose atsiranda savybių, kurių mes stengiamės nematyti ar atsikratyti savyje. Pavyzdžiui, paauglio seksualumas į dienos šviesą ištraukia klausimą, ar jo tėvai pakankamai realizuoja save seksualiai.

Jei tuo metu tėvai, išgyvena vidurio amžiaus krizę, vaiko paauglystė yra puiki galimybė manyti, kad dėl visko kaltas būtent paauglys. Todėl tik atkreipę dėmesį į savo pačių gyvenimą, galime padėti paaugliui. Vaikai mus „veda iš proto“ ir tada, kai jie elgiasi taip, kaip mums vaikystėje neleisdavo elgtis, ir nori, jog mes rūpintumės jais taip, kaip mumis niekas nesirūpino. Galų gale, naujovės vaikų madose, menuose labai aiškiai parodo, kad tėvų metas šiuolaikiniame pasaulyje jau praeina.

Jeigu vaikai nesipyks su tėvais, jie neišeis iš tėvų namų – ir pasaulis išnyks. Vaikas, kuris išdrįsta maištauti, turi jaustis mylimas, kad taip rizikuotų. Žymiai blogiau, kai paauglys neatsiskiria nuo šeimos.

Priklausomybė nuo šeimos gali pasireikšti ir perteklinėmis emocijomis – vaikas negali nustoti pykti ant tėvų, užuot kūręs savo gyvenimą.

Ką patiria paaugliai?

Mažais žingsniais iš vaikų į suaugusiųjų pasaulį žengiantys paaugliai emociškai patiria tikrus linksmuosius kalnelius ir išgyvena skirtingas emocines fazes bei būsenas.

Atšalimas

Paauglystės periodu energija ir interesai vis labiau krypsta už šeimos rato. Ieškoma kitų idealų ir autoritetų, svetimų nuomonė tampa labai svarbi. Jie nesidalija jausmais ir mintimis su šeimos nariais, dažniausiai nori būti vieni arba su draugais.

Uždarumas

Būdamas jautrus aplinkai ir kritikai, paauglys pasiduoda niūriai nuotaikai, dažnai nusprendžia esąs nieko vertas, užsidaro, skaudžiai ir sunkiai išgyvena vienatvę. Kai kuriuos paauglius aplanko mintys apie savęs žalojimą, pasitraukimą iš gyvenimo. Neretai vaikams savo išgyvenimus sunku išreikšti žodžiais, todėl reikėtų labai atidžiai stebėti vaikų elgseną, siūlyti jiems veiklos, padedančios išlaisvinti jausmus ir emocijas – sportuoti, muzikuoti, piešti, šokti ar pan.

Nestabilumas

Viena paradoksaliausių būsenų, kurią išgyvena kiekvienas paauglys, – tai nestabilumas. Jis tai „suvaikėja“, elgiasi juokingai, lipa tėvams ant kelių, nori būti myluojamas, tai „suauga“ – dalijasi sąmojingais pastebėjimais, moty- vuotai neigia tėvų pastabas, brandžiai diskutuoja arba protestuoja. Netrukus jis jau gali graudžiai verkti ir kaltinti „šį neteisingą pasaulį“. Paauglys juda nenuspėjamai – kaip nuolat kintanti srovė, pirmyn ir atgal. Vieną dieną jis – nepriklausoma, savimi pasitikinti asmenybė, kitą – globos ir meilės ištroškęs vaikas. Viskas, kas belieka mums, suaugusiesiems, – tai mėginti kantriai iškęsti paauglio virsmus ir nereikalauti iš jo, kad būtų „normaliu žmogumi“.

Paslaptingumas

Paauglystėje formuojasi naujas vaikų identitetas, tad jiems norisi vis dau- giau privatumo. Paaugliai ima daug kuo nepasitikėti, nebeatskleidžia asmeni- nių patirčių, daug ką nori pasilikti sau. Paslaptingumą dažnai išprovokuoja ir pernelyg didelis tėvų kišimasis į jų gyvenimą, taip pat kritika, tėvų kaltinimai, kad paauglys pasirinko blogus draugus, klausosi baisios muzikos, netinkamai rengiasi ir elgiasi, nenori nieko mokytis ar veikti. Paaugliai labai dažnai nusto- ja su tėvais dalytis išgyvenimais ir dėl baimės, jog tėvai kam nors prasitars. Paaugliams itin svarbu, ką apie juos mano ir kaip juos vertina aplinkiniai. Tėvai, auginantys paauglius, neretai ieško pagalbos, tariasi su specialistais, mokytojais, draugais, kaimynais. Vaikai tai interpretuoja kaip išdavystę, bijo būti pasmerkti ir išjuokti.

Maištavimas

Paaugliai ima maištauti, norėdami išsivaduoti iš tėvų autoriteto ir užsiti- krinti reikšmingesnį vaidmenį šeimoje. Iš autoritetą praradusių tėvų paaugliai reikalauja pagarbos. Vaikai ne namų aplinkoje randa žmonių, į kuriuos nori lygiuotis. Tėvams tenka kontroliuojančių ir „niekada nesuprantančių“ žmonių statusas. Labai svarbu parodyti paaugliui, kad jis vertinamas, o jo nuomonė svarbi visiems šeimos nariams. Paaugliai maištauja ir vieni prieš kitus. Norėdami įgyti statusą, jie verčiasi per galvą, imasi apkalbų, patyčių, niekina kitus, siuntinėja negražias žinutes, aptarinėja kitų aprangą, poelgius. Paaugliai rungtyniauja vieni su kitais dėl populiarumo ir geresnio aplinkinių vertinimo.

Seksualumas

Paauglystėje keičiasi ne tik mąstysena bei interesai, bet ir kūnas. Tai jautrus metas, ypač kalbant apie kritiką. Berniukai stebi savo besikeičiantį kūną, daug apie jį mąsto, svajoja apie žemą balsą ir didesnius raumenis, lyginasi vieni su kitais ir skausmingai išgyvena jų atžvilgiu nukreiptas repli- kas. Dauguma paauglių berniukų varto pornografinius žurnalus, nuo maž- daug keturiolikos metų labiau susidomi mergaitėmis. Mergaitės, keičiantis kūno formoms, dažnai ima savęs gėdytis, slepia kūną po laisvai krentančia apranga. Paauglystėje merginos kalbasi apie vaikinus, bučinius, drąsesnės imasi ir praktikos. Patiriamos pirmosios stipresnės meilės, kurios išgyvenamos itin skausmingai.